Mažai kam teko laimė gyvenime nepažinti didelių sunkumų, bet kartais, pamačius kai kurių žmonių gyvenimą, atrodo, kad savas likimas buvo mums tikrai palankus.
Indonezijos sala Sulavesi – toli gražu nėra pasaulio pakraštys. Tačiau nedideliame kaimelyje Tinabun labai trūksta geriamojo vandens. Jo ten tiesiog nėra. Ir kad vietiniai gyventojai turėtų vandens, keletas pagyvenusių moterų (virš aštuoniasdešimties) reguliariai nuplaukia virš trijų kilometrų upe, kad aprūpintų gyventojus vandeniu.
Ir nuo jų šio žygio priklauso viso kaimo gyvybė. Į kelionę traukia būtent tokios vyresnės darbininkės, nes jos turi daug laisvo laiko. Su savimi jos tempia apie 200 kanistrų, kad užtektų visiems.
Jų darbas apmokamas, bet rizika yra neišmatuojama. Už vieną plaukimą senolė gauna 5,6 dolerius. Moterys traukia į kelionę nedidelėmis grupėmis, palaikymui naudoja senas automobilių padangas. Tad, atrodo, kad palaukti vandens išnešiotojo kartą per savaitę – ne toks jau nepakenčiamas dalykas. Viską pažįsti lygindamas.
