-Kur einate vidury nakties? Kur vedate vaikus? -Nusprendžiau tave palikti.

Šiandien Adomas grįžo namo anksčiau nei įprastai; laikrodis rodė tik pusę pirmos. Jis nesuprasdamas akimis žiūrėjo, kaip žmona aprengė jų mieguistą mergaitę, o šalia motinos stovėjo dūsaujantis sūnus.

-Kur tu eini vidury nakties? Kur vediesi vaikus?
-Nusprendžiau tave palikti, nebegaliu to pakęsti. – Monika pažvelgė vyrui į akis ir pagalvojo, kaip stipriai jį mylėjo anksčiau.
-Galiausiai, kad tu paskubėtum ir išeitum! -Adomas ėmė šaukti ant žmonos, nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo šauksmas išgąsdino vaikus. – Kam tu reikalinga su tokia priekaba. Įdurtas idiotas!
-Pamatysime, – pasakė žmona ir išėjo iš namų.

Pirmuosius bendro gyvenimo metus Monika gyveno kaip rojuje. Ji tiesiog švytėjo iš laimės, nes turėjo gražų ir sėkmingą vyrą, kuris tiesiog nešė ją ant rankų.

– Na, su tuo gražuoliu dar kentėsi, – kartais sakydavo motina, bet Monika jos neklausydavo ir visada tėvams sakydavo, kad jų šeimai išdavystė negresia, nes jie vienas kitą labai myli.

Tačiau vieną dieną Monikos pasaulis sudužo į milijoną gabalėlių, tada ji sužinojo, kad jos vyras turi meilužę. Gimus sūnui sutuoktinių namuose prasidėjo naujos problemos, o apmaudas nepaliko jos sielos. Vienu metu ji net ėmė galvoti, kad Adomas
visas nesąmones paleido iš galvos, nes į šeimą grįžo ramybė ir taika. Viskas atrodė gerai, išskyrus tai, kad jos vyras dažnai būdavo išvykęs į komandiruotes. Monika guodė save sakydama, kad tik vyro darbo dėka jų šeima yra pasiturinti ir jai nieko nereikia.

Monikai susilaukus dukters, vyro komandiruotės tapo ilgesnės ir dažnesnės. Adomo nieko nebereikėjo klausti, nes jis į visus jos klausimus atsakydavo sakydamas, kad jai būtų geriau rūpintis vaikais ir nekišti į galvą kvailysčių.

Monika nujautė, kad jos vyras turi meilužę. Ji kaip įmanydama stengėsi tokias mintis išvaryti, juolab kad niekaip negalėjo pakeisti susidariusios situacijos, o palikti vyrą su dviem vaikais ant rankų buvo beprotiškiausia. Ji nieko jam nesakė, net kai girdėjo, kaip jis kvepinasi kitos moters kvepalais, ir kai girdėjo, kaip jis šnekučiuojasi telefonu su kažkuo kitu kitame kambaryje. Vieną rytą jis paskambino jai Rebeka ir net nekreipė dėmesio.

Mažytis butas, menkutė alga – ji žinojo, kad jai labai pasisekė, jog buvo įdarbinta, nes neturėjo jokios darbo patirties. Monika gyveno automatiškai, nes privalėjo! Jai vos užteko jėgų dukrai ir sūnui, o savo pačios gyvenimo ji jau seniai atsisakė. Tačiau ji sutriko tą akimirką, kai kažkas padėjo gražią puokštę ant jos kasos aparato.

-Ji skirta tau! Aš taip noriu, kad tu šypsotumeisi. Gal gėlių puokštė bent truputį pralinksmins tave, – sutrikęs pasakė maždaug trisdešimt penkerių metų vyras.

Šis vyras buvo nuolatinis jų klientas. Jis visada pirkdavo tą patį: dešros, padažo, kavos, duonos ir koldūnų.

-Aš esu Robertas! Jūsų pamaina jau beveik baigėsi, leiskite man jus palydėti namo.

Monikai prireikė nemažai laiko, kad priimtų Roberto užuominas, nes ji netikėjo, kad vyras gali rimtai žiūrėti į dviejų vaikų motiną. Ji žinojo, kad net jos pačios tėvas nenori vaikų, nes per pastaruosius metus nė karto nepaskambino, o dabar dar ir nepažįstamasis. Jos nervai neišlaikė ir ji pasakė:

– Jūs suprantate, aš turiu du vaikus!
– Puiku, taigi šį savaitgalį planuoju kelionę į zoologijos sodą. – atsakė vaikinas.

Monika sutriko ir nežinojo, ką atsakyti. Ji negalėjo patikėti, kad nepažįstamas vyras gali taip džiaugtis galėdamas žaisti su jos vaikais. Juk būtent jis išmokė jos sūnų žaisti šaškėmis, o dukrą – slidinėti. Jis keldavosi naktį ir bėgdavo į vaistinę, jei jos vaikai sirgdavo. Ji norėjo nutraukti su juo santykius, bet jis jai atšovė:
– Ar tikrai manai, kad galėčiau prarasti tokią pelningą partiją? Ar tapsi mano žmona?

Monika jau daugiau nei penkerius metus yra ištekėjusi už Roberto. Per tą laiką jie susilaukė dar dviejų vaikų, ir visi kaimynai bei pažįstami tvirtina, kad visi jų vaikai labai panašūs į tėvą!

– Žinai, jie tikrai visi pradeda būti panašūs į tave! Galbūt todėl, kad juos taip myli.
– Žinoma, mielieji, aš juos visus labai myliu, nes jie yra jūsų tęsinys!

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

-Kur einate vidury nakties? Kur vedate vaikus? -Nusprendžiau tave palikti.