Žinai, aš vis dar prisimenu tą naktį, lyg tai būtų buvę vakar. Mano vardas Rūta, man dabar jau 63-eji.
Paprastas antradienio vakaras. Užstačiau virdulį arbatai, tyliai grojo radijas, ore pasklido kepamų obuolių
Šiandien paskutinė mano šuns diena, ir jis tyliai verkia sėdėdamas priešais mane. Jis įsitaisęs ant sofos
Tėti, sakiau NE! Negi negirdi? Šitas šlamštas turi keliauti į sąvartyną, o ne į mūsų namus!
Žinai, vaikeli, čia biški keista istorija, bet noriu papasakot taip, kaip savo artimiausiai draugei
Pirmadienio rytą didelėje Vilniaus biuro įmonėje įsivyravo įprasta darbo šurmulio atmosfera.
Audriau Vaidotai, atleiskite, prašau, bet šiandien turiu išvykti anksčiau. Leisite? Mano dukrytė serga.
Senutis Ikarusas, skleisdams dyzelio smarvę, dar ilgai dundes krašto keliu, paliko moterį vieną, po šešerių
Senelis autobusas, prisisunkęs kvapų benzino ir dyzelių, nuvažiavo tolyn, palikęs moterį stovėti vienišą