Uncategorized
06
– Mama… – tyliai tare Viktoras, kai jie liko vieni virtuvėje, – jau seniai galvoju, ar tau tai pasakyti.
Mama… tyliai tarė Vytas, kai liko vieni virtuvėje. Jau seniai galvoju, ar jums tai pasakyti.
Zibainis
Uncategorized
043
Ką lemta išsipildyti, tas ir išsipildys
Kai nuėjo į kariuomenę mano draugas Antanas, aš, Aušra, stovėjau šalia jo, prispaudusi galvą į jo petį.
Zibainis
Uncategorized
042
Kai Mercedes variklio ūžimas galutai dingo tarp medžių, tyla užgulė ant manęs kaip storas antklodis
Kai Mercedes variklo garsas galutai dingo tarp medžių, tyla nusiverdė ant manęs kaip storas antklodė.
Zibainis
Uncategorized
017
Atsiprašau, kad nenusipelniau jūsų lūkesčių!
2025vasario 13d., šeštadienis Atsiprašau, kad nesugebėjau patenkinti jūsų lūkesčių. Viskas įvyko tarsi
Zibainis
Uncategorized
038
„Nesu tikra, ką daryti. Mano sūnus visada gina žmoną — net kai ji klysta“
Nežinau, ką daryti. Mano sūnus visada stovi šalia žmonos net tada, kai ji klaidinga. Aš jau nepažįstu
Zibainis
Uncategorized
075
Išėjau iš vonios, kur stovėjau po dušu mažiausiai dešimt minučių nejautriai, nejausdamas nei šilumo, nei šalčio, o jis jau sėdėjo ant sofos, naršydamas savo telefoną
Kai išėjau iš vonios, kur stovėjau po dušu mažiausiai dešimt minučių, nejaučdamas nei šilumo, nei šalčio
Zibainis
Uncategorized
07
Jis nesurašė
20240415, dienoraštis Praėjusią rytą aš, Urtė, įjungiau telefoną į maksimalų garsumą tiesiog užsigriebau
Zibainis
Uncategorized
013
Po savaitės po mūsų, kaimynai sugrįžo paskutiniu kateriu iš sodybos. Ir grįžo jie be savo katino. Milžiniško, pilko bandito be dešiniojo ausies.
20251112 Vėl po savaitės mūsų kaimynai su laivu grįžo iš paplūdimio prie Neries. Šį kartą jie nešiojo
Zibainis
Uncategorized
010
Teisingas sprendimas: pasirinkimas, kuris pakeis viską
Ramus vakaras, lauke jau šalta, ir už lango užšąla spalvingas spalio lapų gaublys. Aistė Petrauskienė
Zibainis