Zosė Kundrotienė turėjo septyniasdešimt devynis metus, kai anūkė padėjo ant stalo jos virtuvėje Panevėžyje

☕ Jaukaus ir šilto rudens vakaro! Tegul šiandien niekas neskubina, niekas netrukdo, o visi dienos rūpesčiai

Pirmą kartą pamačiau pakeistą spyną prieš pamačiau ją — blizgantis, dar neapdulkėjęs cilindras ant seno

❤️ „Rasa, galėjai bent kartą patylėti. Juk žinai, koks mano tėvas.“ Šiuos žodžius vyras ištarė vos grįžęs namo.

❤️ „Mama, aš ištekėjau, bet tavęs nepraradau. Kodėl tu elgiesi taip, tarsi mano savarankiškumas būtų

Durų spyna užsikirto pusiaukelėje, kaip visada vakarais, kai lauke jau tamsu ir pirštai sušalę.

Lietus Vilniuje nurimo valandą prieš pirmąjį svečią. Antakalnio dvaro vartai stovėjo juodi ir šlapi

Dirbu notarų biure Panevėžyje jau septynioliolika metų, bet tą popietę dar prisimenu – gruodžio pradžia

Rasa stovėjo prie lentynos servise Savanorių prospekte ir skaičiavo spalio mėnesio sąskaitas, kai sučirškė







