2020 m. gegužės 18 d. Kažkaip vis dar negaliu patikėti, kad vakarį vaikščiojimas po butą virto mūsų santuokos

Mama, tavo sūnus jau suaugęs! Būtent tai pasakiau savo anytai, nes ji vėl kartą paklausė, kokius apatinius

Linu, sėskis bent du valandas su Mažuku, Aistė nekantriai žvilgtelėjo į vyrą. Man reikia į gydytoją.

2023 m. vasario 18 d. Mama, čia už Austėjos kitą pusmetį. Padėjau voką ant išblukusios virtuvės staltiesės.

Dienoraščio įrašas, 2024 metų balandžio 18 d. Nuo tada, kai mūsų sūnus Povilas vedė, jis visai nebenori

Živilė kirs sodo klioves, kai iš kiemo ją šaukia. Ji ištrynė prakaitą nuo kaktų, išlipa iki vartų.

Vasaros svajonė apie vieną porą Kai dar buvau mažas, aš, Aistė Petrauskaitė, kartu su tėvais lankėme

Dienoraščio įrašas, 2024 metų balandžio 18 d. Nuo tada, kai mūsų sūnus Povilas vedė, jis visai nebenori

Sveika, drauge! Prisėdo Greta ant kėdės greta Eglės. Seniai nesimatėm. Kaip laikaisi? Labas, Gretyt









