2023 m. vasario 18 d. Mama, čia už Austėjos kitą pusmetį. Padėjau voką ant išblukusios virtuvės staltiesės.
Dienoraščio įrašas, 2024 metų balandžio 18 d. Nuo tada, kai mūsų sūnus Povilas vedė, jis visai nebenori
Živilė kirs sodo klioves, kai iš kiemo ją šaukia. Ji ištrynė prakaitą nuo kaktų, išlipa iki vartų.
Vasaros svajonė apie vieną porą Kai dar buvau mažas, aš, Aistė Petrauskaitė, kartu su tėvais lankėme
Dienoraščio įrašas, 2024 metų balandžio 18 d. Nuo tada, kai mūsų sūnus Povilas vedė, jis visai nebenori
Sveika, drauge! Prisėdo Greta ant kėdės greta Eglės. Seniai nesimatėm. Kaip laikaisi? Labas, Gretyt
Žiūrėk, va, štai ji! Sakau tau tikrai! pusbalsiu šnibždėjo solidi moteris kiek paprastesnės išvaizdos vyrui.
Po dvidešimt trijų metų santuokos Veronika Petrauskienė šeiminį gyvenimą jau beveik nebegirdi jam viskas
Gyveni kažkieno kito bute? Mokėk už nuomą!
– Nežinau, ar mano dukros vestuvės įvyks. Visi susipyko. Ateities žentas išprotėjęs – iki vestuvių dvi savaitės, o jis siautėja! Nežinau, kuo tai baigsis, gaila dukros, – skundžiasi Alina.
– Kodėl pykstatės?
– Netikėsi, dėl buto. Norėjome pradžiuginti jaunus, surinkome visas santaupas ir nupirkome butą kaip vestuvių dovaną. Turėjome parduoti ir sodybą prie ežero, ir garažą, kad visko užtektų. Butas įregistruotas dukros vardu. Bet jei jie tuokiasi – juk nesvarbu, kieno vardu?
– Va būtent…
– Ir aš, ir vyras taip galvojame. Butas, aišku, „plikas“ – reikia remonto ir baldų, bet santaupų nebeliko. Vyras pasiūlė žentui – remontuokime drauge, kad galėtų kuo greičiau įsikraustyti. O žentas nenori remontuoti!
– Kodėl?
– Nes tai svetimas butas. Nenori investuoti į turtą, kuris ne jo. Pasakė, kad mes patys pasidarykime remontą. Mažu dalyku gali pasirūpinti, bet išleisti daugiau pinigų neketina.
– Tai gal tegul pagyvena tokį, koks yra – be remonto?
– Neįmanoma, butas visiškai tuščias. Reikia keisti vandentiekį, elektrą, išlyginti grindis ir sienas, senus langus geriau nuimti – vos laikosi. Bent minimalų įrengimą reikėtų padaryti, – pasakoja Alina.
Aš manau, kad taip gyventi neįmanoma, nors daug nereikalauju. Kaip jauni žmonės gali gyventi tokiame „bare“? Gėda. Būsimas žentas dirba didelėje įmonėje, gauna gerą atlyginimą, bet gaila pinigų, nes nori taupyti savam būstui, kad neliktų be stogo virš galvos.
– Pasirodo, kad nori gyventi mūsų sąskaita. Reikalauja, kad mes atliktume remontą už savo pinigus. Tad pasakiau – jeigu butas tau svetimas, tai mokėk nuomą. Jis nusišypsojo ir sutiko, – atsidūsta Alina.
– Ką į tai tavo duktė?
– Labai susinervinusi, visą laiką verkia. Labai jį myli, bet mes negalime perrašyti buto ir ant jo. Dabar ji sako, kad nereikia nei buto, nei remonto. Bet man nepatinka, kad vyras nenori nieko investuoti į šeimą. Kas laukia toliau? Jie dar ne santuokoje, o jau galvoja apie skyrybas ir turto dalybas, – sako Alina.
Ar, tavo nuomone, mano būsimasis žentas turėtų investuoti į šį butą? Juk planuoja čia gyventi, kurti šeimą, auginti vaikus. Koks skirtumas, kas oficialus savininkas? O gal jo pozicija logiška? Ką darytum jo vietoje? Nežinau, ar mano dukros vestuvės įvyks. Visi susipyko. O būsimas žentas eina iš proto. Likus vos dviem