Uncategorized
00
Sugadinti vaikai
Sugedę vaikai Tu jį visiškai sugadinai! Visiškai pataikauji, todėl dabar jis sėdo tau ant galvos!
Zibainis
Vėlyvas maištas
Vėlyvas maištas Ar supranti, ką darai? Ievos balsas buvo ramus, beveik monotoniškas; tas susivaldymas
Zibainis
Uncategorized
00
Nuo tos dienos, kai Toškai atėmė patį brangiausią dalyką, jis daugiau nebegrįžo į savo būdą. Dabar jis miegojo tiesiog ant plikos žemės. Beveik nevalgė. Nebereagavo net į vienintelį jam likusį draugą – Sergijų…
Nuo tos dienos, kai Linkis prarado tai, kas jam buvo brangiausia, šunelis nebeprašydavo į savo būdą.
Zibainis
Kojinytės
Kojinės Koks tu mano mažasis stebuklelis! Mano mielasis! Dieve, kodėl gi vaikai tokie saldūs būdami maži?
Zibainis
Uncategorized
00
Užsisakė stalą dešimčiai žmonių savo 80-ajam gimtadieniui. Tačiau vienintelis, kas prie jos priėjo, buvo restorano vadovas… kuris paprašė grąžinti kėdes.
Klausyk, turiu tau papasakoti istoriją, kas vakar nutiko. Žodžiu, svarsčiau, ar verta dar išvis pasakoti
Zibainis
Prakeiktas senasis namas
Prakeiktas senas namas Štai ir atvykome! Išlipkit! vairuotojas sustabdė sunkvežimį prie sukrypusios medinės
Zibainis
Uncategorized
01
Likimas kartojasi
Likimo aidai Žiemos vakaras į Vilnių nusileido anksti jau po penktos dangus visiškai aptemo, o gatvės
Zibainis
Uncategorized
09
Laiškas nuo savęs
Laiškas iš savęs Vokas buvo oranžinės spalvos. Ryškus, beprotiškai ryškus kaip apelsinas žiemos pusnyje.
Zibainis
Anyta dingo trims dienoms. Grįžo su dokumentais, kurie apvertė mūsų šeimos gyvenimą aukštyn kojomis
Uošvė dingo trims dienoms. Grįžo su dokumentais, kurie viską mūsų šeimoje apvertė Tu žinai, aš tą moterį
Zibainis