Milijonierius sustabdė savo blizgantį Mercedesą tvarkingai apsnigtoje Žvėryno gatvėje. Stabdžiai cikštelėjo

Tu dar perimsi paskolą. Privalai padėti! tarė mano mama. Mes tave užauginome ir nupirkome tau būstą.

Sakyk Kostui, kad skubiai atvažiuotų! šaukė dukra, šnibždėdama. Visi trys vaikų karšiniuoja, verkia, niūsti.

Pas mus namie buvo svečių. Svečių užsukdavo beveik visada. Visi vis gėrė, gėrė, pilna tuščių butelių

Mano anyta niekada nebuvo ta, kuri pakeltų balsą. Jai to nereikėjo. Ji mokėjo užgauti žodžiais, tyliai

Kaip taip pakenkiai savam likimui, ar ne, vaiduokle? Kas norės tavęs dabar, kai nešiojate vaiką?

2024 m. birželio 16 d., sekmadienis Šiandien buvo keista ir labai ypatinga diena. Žinau, kad šiuos žodžius

Mano istorija kitokia. Mano anyta žinojo, kad jos sūnus man neištikimas su kaimyne. Ir ji viską slėpė

Man dvidešimt devyneri. Visada tikėjau santuoka yra namų ramybės uostas. Vietą, kur nusiplėši kaukes









