Sugedę vaikai Tu jį visiškai sugadinai! Visiškai pataikauji, todėl dabar jis sėdo tau ant galvos!
Vėlyvas maištas Ar supranti, ką darai? Ievos balsas buvo ramus, beveik monotoniškas; tas susivaldymas
Nuo tos dienos, kai Linkis prarado tai, kas jam buvo brangiausia, šunelis nebeprašydavo į savo būdą.
Kojinės Koks tu mano mažasis stebuklelis! Mano mielasis! Dieve, kodėl gi vaikai tokie saldūs būdami maži?
Klausyk, turiu tau papasakoti istoriją, kas vakar nutiko. Žodžiu, svarsčiau, ar verta dar išvis pasakoti
Prakeiktas senas namas Štai ir atvykome! Išlipkit! vairuotojas sustabdė sunkvežimį prie sukrypusios medinės
Likimo aidai Žiemos vakaras į Vilnių nusileido anksti jau po penktos dangus visiškai aptemo, o gatvės
Laiškas iš savęs Vokas buvo oranžinės spalvos. Ryškus, beprotiškai ryškus kaip apelsinas žiemos pusnyje.
Uošvė dingo trims dienoms. Grįžo su dokumentais, kurie viską mūsų šeimoje apvertė Tu žinai, aš tą moterį