Uncategorized
00
Gimdymo palata medicinos centre buvo neįprastai gausiai apgyvendinta. Nors visi rodikliai rodė visiš…
Buvo kartą atmintyje likusi istorija, kai Vilniaus universitetinis ligoninis sulaukė neįprastai didelės
Zibainis
Uncategorized
00
Gyvenimas tęsiasi
Gyvenimas tęsiasi Kur tu dabar? Nejaugi tikrai paliksi mane vieną? Austėja stovėjau prie lango, žvelgdama
Zibainis
Uncategorized
02
Praėjus dvidešimt šešeriems metams
Praėjus dvidešimt šešeriems metams Tą vakarą burokėlių sriuba gavosi ypač skani. Ramunė nuėmė dangtį
Zibainis
Uncategorized
05
Atsarginis oro uostas
Atsarginis aerodromas Girdi mane? jo balsas buvo tylus, beveik kaltas. Beveik. Rasa, sakau, ar tu mane
Zibainis
Uncategorized
07
Naujo gyvenimo kaina: jo pasirinkimų kelias Lietuvoje
Naujo gyvenimo kaina Rūta, man reikia tau kai ką pasakyti. Seniai apie tai galvojau. Rūta Mickevičienė
Zibainis
Žudantys paslapčių šešėliai: Ką matė vaikas?
Paslaptys, nuo kurių šalčiu eina per nugarą: Ką matė vaikas? Sako, vaikai tikras šeimos veidrodis.
Zibainis
Mirtini paslapčių šešėliai: Ką matė vaikas?
Sakoma, kad vaikai tikras šeimos atspindys. Bet kas nutinka, kai šis veidrodis rodo ne meilę, o pavojų
Zibainis
Uncategorized
011
„Išdaviau vyrą ir dėl to nesigailiu“: tai nebuvo filmo verta akimirka ar romanas viešbutyje su vaizdu į jūrą. Tai nutiko paprastoje kasdienybėje – tarp apsipirkimo ir skalbimo.
Aš išdaviau savo vyrą ir dėl to nesigailiu. Tai nebuvo filmo verta aistra ar viešbutinis romanas su vaizdu į jūrą.
Zibainis
Uncategorized
032
Dešimt ilgų metų mano miesto žmonės iš manęs tyčiojosi: jie kuždėjosi už nugaros, vadino mane paleistuve, o mano mažą sūnų – našlaičiu.
Dešimt ilgų metų žmonės mano miestelyje šaipėsi iš manęs: slapta šnabždėjosi, vadino mane paleistuve
Zibainis