Popieriniai namai Laurute, pavėluosim! Tėti, jau einu! Lauros balsas skamba iš kambario, ji bando užsimauti

Internatas dukrai Seniai tai buvo, kai Aušra prieš ketverius metus ištekėjo už Vytauto. Tai buvo tas

Išmesk jį į lauką. Radau po sniegu kaimynų naminį katiną, o šeimininkė atsisakė jį gelbėti Milda visada

Kaip taip galima nusiristi? Dukryt, ar tau ne gėda? Rankos ir kojos sveikos kodėl nedirbi? taip dažnai

Sudužusi lėlė Raminta, tai buvo tiesiog nuostabu! Miglutė stebuklas! O balsas! Niekada gyvenime nebuvau

Birutė! Kur tu dingus?! Laukiu tavęs, lauki laukiu! Sėskis čia greičiau! šūktelėjo Anelė, kaimynė Birutės

Gyvenimas yra bumerangas. Tai, ką duodame pasauliui, anksčiau ar vėliau sugrįžta, kartais pačiu netikėčiausiu metu.

Sūnau, aš nenorėčiau būti priežastis, dėl kurios jūs išsiskirtumėte! Nuvežk mane į senelių namus!

Laba diena, Svetlana! Atsiprašau, kad trukdau, aš jūsų kaimynė iš apačios. – Nuraminsiu muziką, tuoj.