Džiaugiuosi, kad pasirinkau neturėti vaikų: sulaukusi 70-ies metų Lietuvoje visiškai nepasigailėjau savo sprendimo
Džiaugiuosi, kad gyvenime pasirinkau neturėti vaikų. Šiandien man jau septyniasdešimt, ir vis dar nė
Zibainis
Uncategorized
05
Gyvenime pasitaiko visko: Kaip vaikų poliklinikos kardiologas Eduardas Jefimovičius tapo pionierių s…
Yra gyvenime visko Prie mūsų vaikų poliklinikos dirbo kardiologas Edvardas Jurgaitis. Kaip ir visi medikai
Zibainis
Uncategorized
02
Pribėgęs padavėjas pasiūlė išnešti kačiuką, bet beveik dviejų metrų lietuvis vyras paėmė verkiantį p…
Pribėgęs padavėjas pasiūlė pasirūpinti kačiuku. Tačiau aukštas, beveik dviejų metrų vyras paėmė verkiančią
Zibainis
Uncategorized
05
Būdama 54-erių, išsikrausčiau pas vyrą, su kuriuo buvau pažįstama vos kelis mėnesius – kad netrukdyč…
Man 54-eri. Būtent tada aš persikėliau gyventi pas vyrą, su kuriuo buvau pažįstamas vos kelis mėnesius
Zibainis
Man dvidešimt devyneri metai. Galbūt esu naiviausia moteris Lietuvoje, nes iki neseniai maniau, kad mūsų šeimoje viskas gerai. Ir labai klydau savo įsitikinime.
Man yra dvidešimt devyneri metai. Galbūt esu naiviausia moteris pasaulyje, nes ilgai maniau, kad mano
Zibainis
Uncategorized
09
„Kai užaugsiu – grąžinsiu kiekvieną centą!” – maldavo benamė mergaitė pasiturinčio Vilniaus verslini…
Kai užaugsiu, grąžinsiu kiekvieną centą, beviltiškai maldavo benamė mergaitė milijardieriaus, prašydama
Zibainis
Uncategorized
020
Julija išlipo iš autobuso ir su sunkiomis tašėmis rankose patraukė link gimtųjų namų. – Aš grįžau! –…
Ieva išlipa iš autobuso, rankose tvirtai suspaudusi sunkias pilnas tašes, ir leidžiasi link savo namų
Zibainis
Man dvidešimt devyneri metai. Galbūt esu pati naiviausia moteris pasaulyje, nes iki neseniai galvojau, kad mano šeimoje viskas gerai. Ir labai klydau savo įsitikinimuose.
Man dabar dvidešimt devyneri. Galbūt esu pati naiviausia moteris Lietuvoje, nes iki visai neseniai maniau
Zibainis
Uncategorized
043
Buvęs vyras – Aniutė! – sušuko iš nugaros iki skausmo pažįstamas vyriškas balsas. Ana krūptelėjo, į…
– Ramunė! iš nugaros pasigirdo iki skausmo pažįstamas vyriškas balsas. Aš net krūptelėjau, pečius
Zibainis