— Kartą pagimdei dukrą, o ne sūnų, išsikraustyk iš buto, — pareiškė anyta. Vyras atsistojo šalia žmonos

— Pusę metų taupiau šitam remontui, kiekvieną ritinėlį rinkau, o jūs atėjote ir nuplėšėte tapetus, nes

Ona Vasiliauskienė užkūrė arbatinuką. Paprasčiausias įprotis. Šešta ryto, arbatinukas, puodelis, prieangis.

Rasa pirmą kartą išgirdo staugimą šeštadienį, grįždama iš naktinės pamainos. Tąsyk, ilgesingai – iki

Giedrius iš medžioklės grįžo piktas kaip širšė stiklinėje. Batus nusimovė prie slenksčio – vieną į kairę

– Vytai, ar arbatos norėsi? – iš virtuvės sušuko kaimynė Zofija. Ji dažnai užsukdavo pas jį – tai pyragėlių

Išėjo pas jaunesnę. O po keturių mėnesių ėmė ilgėtis barščių, kotletų ir švaros. Bet žmona atgal nepriėmė.

Dabar, prisimindama tuos metus, Kotryna galvoja, kad viskas prasidėjo tą penktadienio vakarą, kai anyta

Kartais gyvenimas pateikia tokių istorijų, kad paskui galvoji – negali būti, kad viskas būtent taip ir buvo.