Zibainis

Matysiu tave, ne bėk. Ką veiki mūsų laiptinėje? – Katinas apgailestaujančiai žiūrėjo, tyliai glostydamas ledės svoris įgūžęs letenas, ant mažos ledo kristelio, susidariusio nuo ištirpusių kailio lašų. Tarsi sakytų: suklydau, taip nutinka, atleiskite…

Kai tas šerkšnas, nešiojantis dėvėtą kailį, pirmą kartą pasirodė kiemo kieme, niekas jo nebesimindėjo.

Istorijos tęsinysNaują ryto šviesa apšvietė senąją dvarų aikštę, kurioje atsiskleidė ilgam lauktas paslapties atskleidimas.

20260615, Dienoraštis Rytas manęs pasitiko tame pačiame lovos krašte, kur vakar vakare suskilęs iš savo minčių.

— Mama, pasilinksmėjome mūsų sodyboje ir grįžk namo, — potiška išvarytė uošvienę iš savo sklypoUošvienės veidas išblėso, kai ji suprato, kad jos dukra jau iškeliavo su šokiruojančiu pasijuokimu ir nepaleidžia jos vėl.

2024г. 16распаįrašas Vis dar sunkiai galėjau patikėti, kas vyksta mano gyvenime. Ar tikrai pagaliau turime

– Išlaušk, dukra! Dabar esi kitoje šeimoje ir turi gerbti jų papročius.

Išlaikyk, dukra! Dabar esi kitoje šeimoje, todėl turi gerbti jų tvarką. Tu ne svečiuojiesi, o susituokai.

Moteris ir vaiduoklis daržeMoteris švelniai šnabždėjo seną dainą, o vaiduoklis, jausdami jos šilumą, išnyko į švytinčius, naktį apšviestus lauko kampelius.

20260615 Šiandien vėl susirinkau į savo daržą su mažais, elegantiškais šakutėmis rankoje, bet netikėtai

Aistė pastebėjo, kad Ignas vilki savo mylimiausią kreminį marškinėlį – tą patį, kurį kartu įsigijome praėjusiais metais jo gimtadienio proga, ir naujus batus.

20260615, penktadienis Aš, Aistė Petrauskienė, sėdžiu virtuvės stalui su šalta kava, kai į priekį atsiveria

Leidau į galeriją benamę moterį, kurią visi atstumė; ji nurodė į paveikslą ir tvirtai pasakė: „Tai mano“.

Mano vardas Tomas Vaitkus. Šešiasdešimtmetis esu, o sename Vilniaus senamiesčio rūmuose veikiu nedidelę

Pasiėmiau vyrą nuomai, kad draugei „varlę“ pagyvintų, bet po to beviltiškai į jį įsimylėjauTačiau kai pagaliau atskleidžiau, kad tikrai norėjau jį pasilikti šalia savęs, ji iš šypsena iš karto išdavė, kad tikrai nebuvo tikriausiai įsivažiavusi į mano gyvenimą.

Aistė, ar gavai kvietimą iš Ritos? Gavau. Bet aš neketinu eiti į tą vestuves, šaukiau į ausį. Kaip neketini?

Kai Agnė traukė už virvės…

Kai Aistė traukė virvę, kuria buvo surišta maišas, medžiaga pradėjo lėtai išsiskleisti, švelniai šnabždėdama.