Uncategorized
03
Piktybiškas Įtėvis
Kas tuo darai, kad nenužudyti jaunos merginos! pakelia balsą Vytas. Ką? jam atsako Aistė. Jūs visą Neringos
Zibainis
Uncategorized
00
Paliesti akimis ir pajusti laimę
Užmirštamame kaime, kur laukai šnara iki horizonto, jau devyniolika metų Aistė gyvena su mama Marija
Zibainis
Uncategorized
03
Vieną dieną prekybos centre pamačiau savo laimingą seserį, einančią už rankos su garbingu vyru, abu dėvėjo vestuvinius žiedus
Vieną keistą rytą pamačiau savo patenkintą seserį Milda parduotuvėje, einančią už rankos su gerai žinomu
Zibainis
Uncategorized
06
Pavargau tvarkyti po vyru
20240312, Vilnius Šiandien vėl susidūriau su Aistės kančia dėl namų tvarkos. Ji, kaip ir įprasta, iššuko
Zibainis
Uncategorized
08
Atsisakiau vežti sodinukus uošvei savo nauju automobiliu ir tapau bloga būsimąja marti
Atmetė nevežti svokryčios jaunų augalų savo naujame automobilyje ir tapo bjauria paltuve Marija, kodėl
Zibainis
Uncategorized
033
Vyras pasakė žmonai, kad ji jam tapo nuobodi, bet ji taip pasikeitė, kad pati juo nusivylė – kaip atrodė tobula lietuviška šeima, o baigėsi skyrybų dokumentais ant stalo
Prieš beveik dvejus metus išgirdau iš Vytauto žodžius, kurių turbūt niekada nepamiršiu. Jis tada pasakė
Zibainis
Uncategorized
062
„Ką reiškia ‘nieko nepagaminta vakarienei’? Mes čia nesirinkome tik dėl tavęs!“ – protestavo uošvis, apsistodamas tuščiame stalo.
Kas reiškia, kad vakarienei nieko neparuošėte? Mes čia ne dėl tavęs atėjome! protestavo vyro tėvas, atsisėdamas
Zibainis
Uncategorized
021
„Nežiūrėk į mane taip! Man šito kūdikio nereikia. Paimk jį!“ – nežinoma moteris tiesiog įbraukė man kūdikio nešyklę į rankas. Nesupratau, kas vyksta.
Žiūrėk į mane ne taip! Man šio kūdikio nereikia, jei jis nenori būti su manimi. Pasiimk jį!
Zibainis
Uncategorized
031
Mano brangioji. Istorija apie Mariną, kuri sužinojo, kad buvo užauginta įtėvių šeimoje Marina vis dar sunkiai tikėjo, kad augo įtėvių šeimoje. Nebebuvo, su kuo apie tai atvirai pasikalbėti – jos brangių įtėvių jau nebebuvo šiame pasaulyje. Mama prieš mirtį atskleidė svarbią paslaptį: jie Mariną rado miške, kai ji buvo dar visai mažytė, ir ją priglaudė, tapo jos tėvais, nors iš pradžių laukė, kad jos kas nors ieškos. Niekas nesikreipė, todėl jie galėjo įsivaikinti mergaitę. Po šio pokalbio Marina ilgai nekėlė šios temos, net savo vyrui ir vaikams nieko nesakė, kad nesusijaudintų dėl svetimos tiesos. Tačiau kartą, vedina keisto nerimo, Marina peržiūrėjo dokumentus, apie kuriuos pasakojo mama: ten rado laikraščių iškarpų, užklausimų, atsakymų, liudijančių, kaip tėvai ją rado ir kaip mama vis tiek ieškojo jos biologinės šeimos. Po kiek laiko ją pasikvietė į darbą Administracija – ten jos laukė nepažįstama moteris Nadiežda su prašymu padėti surasti gimines vienai sunkiai sergančiai mokytojai, kuri daugelį metų ieškojo prarastos dukters. Paaiškėjo, kad ji – Vera Vytautienė, Marinos biologinė motina. Susitikusi su sunkiai sergančia moterimi ir atlikus DNR tyrimą, Marina sužinojo tiesą: Vera buvo jos tikroji mama. Verai šis susitikimas buvo didžiulis džiaugsmas, o Marina galiausiai nusprendė sunaikinti visus dokumentus apie savo kilmę – ji jautė, kad niekada neturėjo kitos mamos except savo brangios įtėvės. O Vera Vytautienė – tai šventa paslaptis, kurią Marina nusineš neatskleidusi niekam. Ar tai buvo teisinga? Kiekvienas atsako už save.
Mano brangioji. Pasakojimas Jurga sužinojo, kad augo globėjų šeimoje. Ji iki šiol sunkiai galėjo tuo patikėti.
Zibainis