Uncategorized
08
Kitas Ivanas…
**Kitas Jonaitis…** Tomas pajuto, kaip Rūta palietė jo ranką. – Ką? – Jis atmerkė akis. – Ar jau prasidėjo?
Zibainis
Uncategorized
067
Aš pasirinksiu tave…
Aš tave pasirinksiu… Pirmąją dieną universitete dvi merginos iškart pastebėjo viena kitą.
Zibainis
Uncategorized
028
Aš paskambinsiu tau rytoj
Jonas gulėjo ant nugaros. Ant jo peties, po raktikauliu, prisirišęs buvo Martos galva. Vieną koją ji
Zibainis
Uncategorized
038
Kitas Ivanovas…
Dainius pajuto, kaip Gabija palietė jo ranką. — Ką? — jis atmerkė akis. — Ar prasidėjo? Ji paslaptingai
Zibainis
Uncategorized
012
„MOJOS TURI BŪTI GERESNI UŽ TELEFONUS“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLIAUSTI GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
025
Tokia jau lemta!
Tik tokia likimo valia Gabija skubėjo namo. Po tirpstančiu sniegu pasitaikydavo nesuskystusio ledo gabalų
Zibainis
Uncategorized
09
„MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET KLAUSĖDAVAIS GERIAU NEI KAS NORS…“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO MOBILAUS TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLAUSYTIS GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
062
Dar viena iššūkis…
Dar viena problema… „Aušra, eikime, prašau,“ maldavo Rūta. „Nenoriu. Ten nieko nepažįstu. Eik viena arba
Zibainis
Uncategorized
025
Butas
Kai Rūta su vyru įsikraustė į naują namą, pirmame aukšte jau gyveno pensininkų pora. Ona ir Vytautas
Zibainis