Uncategorized
030
Teko dalintis pusryčiais su benamiu – ir staiga mano vestuvėse apsilankė dvylika nepažįstamųjų
Gyvenime kartais maži dalykai susiklosto taip, tarsi būtų sapnas — keistas, surrealistiškas, bet ką nors
Zibainis
Uncategorized
041
MANS GYVENIMAS ATRODĖ RAMUS, TOLI NENUSIMANYDAU, KAD ŠUNIS PAPUOLĖ SU ARKLIAIS IR SLAPTA PRAEITIMI
Mano vardas Ona, ir man 64 metai. Gyvenu viena mažame ūkyje, paslėptame tarp Žemaitijos kalvų.
Zibainis
Uncategorized
07
Apie kates, vyrus ir tulpes…
Apie kates, vyrus ir tulpes… – Įsivaizduokit, lauke lyja! – tarė Rasa, stovėdama prie kabineto lango.
Zibainis
Uncategorized
022
MANO RAMUS GYVENIMAS 64-ERIAIS NUSIKREIPĖ, KAI ŠUNIS PRINEŠĖ ARKLĮ IR SLAPTĄ PRAEITĮ
Maniau, kad mano gyvenimas būtų ramus būnant šešiasdešimt ketverių metų – kol mano šuo parvedė namo arklį
Zibainis
Uncategorized
0116
„Mama, galbūt geriau, jei močiutė išvažiuotų ir pasiklystų?“ – drąsiai pasakė Masha.
“Mama, gal geriau, kad močiutė išeitų ir pasiklystų? Taip visiem būtų geriau,” iššūkingu
Zibainis
Uncategorized
061
Atleisk, prašau…
Živilė, atleisk… Jonas prisiverčia atsimerkti vieną akį, bet iškart užsidaro. Žemas kovo saulės
Zibainis
Uncategorized
0166
„Mama, ar gali leisti močiutei išvykti ir pasiklysti? Visiems bus geriau, – iššūkiškai tarė Masha“
“Mama, gal tegul močiutė išeina ir pasiklysta? Visiems bus geriau,” iššūkiškai tarė Austėja. “
Zibainis
Uncategorized
011
Lygiai pasiskirstę, arba Kaip viskas susiklostė
Niekieno kaltė, arba Taip sutapo (arba užside) žvaigždės Jonas palaikė restorano duris, leisdamas žmonai
Zibainis
Uncategorized
011
Gėlėmis papuoštas dėmesys
Vėjūnė guli užmerkusi akis. Priešingoje lovoje, prie kitos sienos, sėdi Nijolė, sukryžiavusi kojas, ir
Zibainis