Gyvenime kartais maži dalykai susiklosto taip, tarsi būtų sapnas — keistas, surrealistiškas, bet ką nors

Mano vardas Ona, ir man 64 metai. Gyvenu viena mažame ūkyje, paslėptame tarp Žemaitijos kalvų.

Apie kates, vyrus ir tulpes… – Įsivaizduokit, lauke lyja! – tarė Rasa, stovėdama prie kabineto lango.

Maniau, kad mano gyvenimas būtų ramus būnant šešiasdešimt ketverių metų – kol mano šuo parvedė namo arklį

“Mama, gal geriau, kad močiutė išeitų ir pasiklystų? Taip visiem būtų geriau,” iššūkingu

Živilė, atleisk… Jonas prisiverčia atsimerkti vieną akį, bet iškart užsidaro. Žemas kovo saulės

“Mama, gal tegul močiutė išeina ir pasiklysta? Visiems bus geriau,” iššūkiškai tarė Austėja. “

Niekieno kaltė, arba Taip sutapo (arba užside) žvaigždės Jonas palaikė restorano duris, leisdamas žmonai

Vėjūnė guli užmerkusi akis. Priešingoje lovoje, prie kitos sienos, sėdi Nijolė, sukryžiavusi kojas, ir