Zibainis

Akmeninę moterį

Akmens moteris Giedrę Vytautienę ligoninėn atvežė greitoji ją rado pargriuvusią Vilniaus gatvėje, šlapioje

Gamykloje vyrai dažnai pajuokaudavo iš Savėlio pavardės. Taip pat ir moterys, ypač kai pirmą kartą ją išgirsdavo.

Gamyklos ceche vyrai dažnai juokaudavo dėl Dariaus Pavardenio pavardės. Kartais prisidėdavo ir moterys

Ar ši piktas, primenantis persekiojamu vilku moteris – jo mama? Jos žodžiai: „Tu – mano jaunystės klaida“ – taip skambėjo jo ausyse.

Ar tikrai ją, tą nuolankią, kaip pabėgusio vilko moterį jos mamą?. Jos žodžiai: Tu mano jaunystės klaida

– Lina, bet žiemą ten šalta!

Saulė, bet žiemos ten šalta! Reikės krosnies, medžių pjušti! Mamyt, tu visuomet buvai kaimo, vaikystėje

Pasisiuvau dukrai suknelę mokyklos šventei iš šilkinės skaros, kuri priklausė mano mirusiai žmonai — viena moteris viešai ją išjuokė per renginį

Prieš dvejus metus netekau žmonos. Atrodo, gyvenimas pasidalino į dvi dalis iki ir po tos dienos.

– Na, ar grąžinsite mane atgal į vaikų namus?

20260604, ketvirtadienis, Vilnius Šiandien vėl sugrįžau namo po ilgos dienos darbe Kauno grūdų gamyklos linijos.

— Paleiskite mano auklę! Aš žinau tiesą! — garsiai sušuko mergaitė, ir teismo salė akimirksniu paskendo įtemptoje tyloje.

Paleiskite mano auklę! Aš žinau tiesą! garsiai sušuko mergaitė, ir teismo salėje akimirksniu tvyrojo

Chirurgas pažvelgė į nepasąmonę pacientę – ir staiga susitraukė: „Skubiai iškvieskite policiją!“

Miestas, apgaubtas gilių šešėlių, kvėpėjo sustinga, sunkiai šniokščiančia tyla, kuriai tik retai įkyla

Mama, tėtis turėjo teisės sakydamas, kad tau ne viskas tvarkoje su galva! Dabar aš pats matau, kad tu neįprasta. Ar nebandei gydytis? – Išdavė sūnusIr kai jos akys susidužo į šį rašytinį įkalėjimą, ji šypsosi, prisimindama, kad kartais tiesa skamba per daug skausmingai, bet vis tiek verta išgirsti.

Mama, tavo vyras tikrai buvo teisus, kai sakė, kad su tavimi kažkas negerai! Dabar pats matau, kad tu