Žinai, vakar Vilniaus miesto teisme nutiko toks reikalas, kad net patys rimčiausi teismo antstoliai akimirkai

Niekaip negaliu rasti savo laimės. Man jau netrukus keturiasdešimt, o vis dar viena, kaip pirštas.

Per tragiškos sukakties metines ji išvydo vilkus sniege. Ir tai, ką ji padarė tikras stebuklas Gabija

Užšalęs kamuoliukas prie kelio buvo beveik suledėjęs tikra sniego gniūžtė, kuri nė žingsnio pajudėt negalėjo

Indrė atvažiavo į kaimą su jaunikiu, bet jis iškėlė jai sąlygą… Matas pamatė artėjantį geltoną

Išdavė tėvo atminimą. Liucija Simonaitytė jau gerą valandą slankiojo tarp kiemų, nors nuo namų iki kepyklėlės

Prieš daugelį metų, kai mūsų kaimo gyvenimas tekėjo lėtai, o vakarai būdavo ilgi ir ramūs, prie mažosios

Vienas sumuštinis ir paslaptis, kuri tęsėsi penkiolika metų Kartais atrodo, jog tiesiog darai gerą darbą.

Sąlyginios nuotaikos Piršosi? Jis tau pasipiršo? Rūtele, tu rimtai? Tu visai išprotėjai! Ko čia dar galvoti?