Zibainis

Atrask savo likimą. Nesiskubėk. Visiems – savo laikasKai saulė nusileido už Aukštų kalnų, šviesa švelniai apgaubė senąjį medžių taką, primindama, kad kantrybė visada atsipirks.

Aistė Kazlauskienė turėjo seną, šiek tiek keistą tradiciją. Kiekvienais metais, prieš Naujųjų metų šventę

Rasi savo likimą. Nereikia skubėti. Viskam – savo laikasGarsiai išgirdo kvietimą iš senosios ežero pakrantės, žinodamas, kad jo likimas laukia ten, kur ramybės kupina akimirka suteikia viskam tikrąją prasmę.

UgnėJankauskaitė turėjo seną, šiek tiek keistą tradiciją. Kiekvienais metais, prieš Naujus metus, mergaitė

Katino širdis tyliai plako krūtyje, mintys išsisklaidė, siela skaudėjo. Kas galėjo taip nutikti, kad šeimininkė jį atidavė svetimšaliams, kodėl ji jį visiškai paliko?

20230412, rytojas Šiandien vėl grįžau namo į mažą vienų kambarių butą, kurį vos tik su sunkiai sutaupytais

Katės širdis tyliai plako krūtinėje, mintys išsisklaidė, siela skaudėjo. Kas galėjo taip nutikti, kad šeimininkė jį atiduodama svetimšaliams, kodėl ji jį paliko?

Kai Ugnė Kazlauskaitė gavo į naująjį butą visiškai juodą britų šunį, ji kelias minutes liko šokiruota.

Maksas slėpė savo gailestį, kad per greitai išsiskyrė. Išmintingi vyrai paverčia mylimąsias į šventę, o jis – į žmonąJis grįžo namo su šypsena, bet širdyje jausdamas, kad tikras meilės šventės jausmas dar laukia jo gyvenimo kelyje.

20230317, Vilnius, mano dienoraštis Vėl rytojaus nuotaika manęs išgriuvo, kai sustabdžiau automobilį

Maksas slepia gilią apgailestavimą, kad per skubą išsiskyrė: protingi vyrai paverčia meilužes švente, bet jis – į žmoną.

Pakylėjęs nuotaikos blyksnis išnyksta, kai Maksas Petrauskas, sustabdęs automobilį ir įvažinęs į laiptinę

— Aplinkybės nesutampa – jas kuria žmonės. Jūs sukūrėte sąlygas, kuriomis išmetėte gyvą būtybę į gatvę, o dabar norite jas pakeisti, kai jums patogu.

Mindaugas grįžta namo po darbo. Šaltas žiemos vakaras, viskas atrodo kaip nuobodi drobė. Priešėjęs prekės

— Aplinkybės neatsiranda savaime. Jas sukūrė žmonės. Jūs sukūrėte situaciją, kurioje išmetėte gyvą gyvūną į gatvę. O dabar norite ją pakeisti, kai jums patogu.

Prisimenu, kaip prieš daugelį metų sugrįžau namo po darbo. Buvau Lietuvos inžinierius, dirbęs daug pamainų

Lietuvos svetingumas – niekas jų nebuvo išvarytęs, – taip atsakė tiek vienas, tiek kitas, – jie tiesiog nenorėjo likti! Tegul atvyksta! Mes džiaugsimės.

20230417, birželio vakaras. Sėdėk! Nėra mūsų namuose! ramiai pasakiau sau, kai girdėjau durų beldinimą.