Žingsniai į žmogiškumą Seniai, dar tuomet, kai Vilniuje vakarais aidėdavo tramvajų skambesys ir kiemams

Kai anyta tarė čia sprendžiu aš, aš jau laikiau rankoje mažą mėlyną vokelį. Ji niekada nešaukė.

Oi, miela, noriu tau papasakoti, kas pasikeitė per pastaruosius metus. Su Naujaisiais metais aš visada

Valkė Petrauskienė sugrįžo iš vasarnamio vėl vakare, kai dangučiu jau nublūko. Ji ne skubėjo namo, važinėjo

Paslaptinga vyro žinutė Rytas pas Rūtą ir Dainių prasidėjo kaip koks vandens telkinys, kuriame kartais

– Nebeturiu kantrybės! Džiugas numetė šaukštą ant stalo, žvelgdamas su pykčiu į žmoną.

Kai uošvė pasakė: Šitame name sprendžiu aš, jau buvau padėjusi raktus į krištolinę vazą. Baisiausia kai

20240412 Šiandien, kai išsikroviau iš nakvinių klasių, mano mintys vėl sukosi aplink tą tątą švelnų

Sveiki nuo žmonos Mielas, gal galėtum pasiimti mane iš darbo? paskambino Rugilė vyrui, vildamasi, kad









