Zibainis

Ji ne jų giminaitė, tie penki… O ar gali pasakyti…

2023rokas, balandžio 12d. Mano dienoraštis vienintelė vieta, kur galėčiau išleisti šią painųją mintį.

Mano pakaitinė dukra pakvietė mane į restoraną – likau be žodžių, kai atėjo laikas sumokėti sąskaitąKitaip nei laukiau, mes sumokėjome visa pinigais, kuriuos man davė mano senas draugas, išsiskleidęs į lietaus lašų formą ant stalo.

Nesulaukiau žinių iš mano pamokų dukros, Aistės, jau beveik amžinybės. Todėl, kai ji pakvietė mane į

– Aš tau sakiau – kur tik nuvežių pinigus, ten eik vakarieniauti! Ir pusryčiams, beje, taip pat, – pareiškė žmona ir atsisėdo į kėdę su mezgimu.

Liude! Ar tu namuose? pašaukė vyras Vytas, įsivaikščiavęs į butą. Aš virtuvėje, atsakė Liucija.

Julija nėšė, o jos vyras Gediminas visą nėštumą neatsiskyrė nuo jos, patenkino visus jos norus ir pagundas; pagaliau atvežė ją į gimdymo skyrių, kai gimė sveika dukra, jis iškvėpė palengvėjusią širdį, grįžo namo pailsėti, tačiau kitą dieną, atvykęs aplankyti su dukra, slaugytoja sakė: „Jūsų žmona čia nėra“, ir pasidavė sudaužytas lapelis, kurio turinys Jerogimas šokiravo.

Austėja pastojanti. Jos vyras Vytautas visas nėštumo laikotarpį neatsiskyrė nuo žmonos. Jis išpildo visus

– Kodėl neatidarai durų? – Nenoriu! Ir neatidarysiu. Svečiai turi pranešti apie savo vizitus, be to, nekopti po dėžėmis, šaldytuvais ir spintelėmis. – Tai reiškia, kad neatidarysi? Tai mano motina! Ji atėjo pas mane! – Tai ją priimk, bet ne mano namuose.

Kodėl neatidarai durų? grąžiai paklausiau. Nereikia! Ir nepadarysi to. Svečiai turi pranešti apie savo

Oksana ir mama sėdėjo ant seno lovos, abi šiltai apsirengusios; žiema, o namuose tik uždegta krosnis – „Nieko, mama, viskas mūsų, neišnyksime, dabar tau duosiu vaistus“, Oksana, kiek galėjo, raminėjo motiną, nors ji jai iš tiesų nebuvo – šeiminės šventinė, dar ir buvusi, beveik buvusi…

Giedrė su mama sėdėjo ant senos lovos, abiejų šiltų drabužių įtaka trukdė užšalti. Žiema, o namuose vos

– Kokie nepaklusnūs svečiai čia apsistojo? Skambink savo giminaičiams, kad atvažiuotų tvarkyti, – protestavo Lina. – Aš nešvarinsiu po jų. Man pakanka, kad nuolat skalbuoju patalynę po tavo draugų; jie įsistovėjo per naktį mūsų sodyboje.

20260512 Šiandien vėl susidūriau su tą patį chaoso sūkuriu mūsų poilsio namuose netoli Kauno ežero.

Aš ką tik pagalvojau, kad mes su tavimi, galbūt, esame kokia nors netinkama šeimaBet kai paklausiau jos akų, supratau, kad tikra draugystė gali išgyventi bet kokius iššūkius.

Kaip gerai, kad esu šalia tavęs, sakė Aleksandras, apkabinęs žmoną. Aš taip pat laiminga, kad turime

Išdavystė, šokas, paslaptis.

Sveikas, drauge! Turiu tau vieną įtemptą istoriją paklausyk, gal šiek tiek susimąstysi. Ieva gamino vakarienę