Taksistas, kuris tylėjo Tu niekada nesiklausai! Plekstelėjau lėkšte į kriauklę taip stipriai, kad lašai
Kaimynė naktimis maišais vogdavo mano mėšlą. Vakar dosniai įbėriau ten sausų mielių. Tu vėl trankėsi
Po vizito pas gydytoją, jis tyliai įspraudė man į kišenę mažą raštelį: Bėkite nuo savo šeimos!
Manęs nėra Ir vėl nusipirkai tą niekį? Antanas padėjo maišelį ant stalo taip, kad viduje kažkas suskambėjo.
Naktis, moteris, katinas ir šaldytuvas Nežiūrėk į mane taip! Jūratė dėbtelėjo į katiną taip griežtai
Negalima dainuoti Tu šypsais netinkamai. Birutė iš pradžių nesuprato, kad tai skirta jai. Ji žiūrėjo
Kaimyne iš viršaus Egle, kur padėjai mano puodą? Tą didelį, kuriame aš verdam barščius? Jonavaite, jis
– Viešpatie, Jurgi! Koks tu sunkus žmogus! Kaip su tavimi sunku! Kodėl negalima tiesiog padaryti
Sudėtinga laimė Tai kas, išsiskiriam? Povilai, juokauji? Eglė žiūrėjo į vyrą, sunkiai suprasdama, kas vyksta.