Zibainis

Ji jiems ne gimtina, tie penki… Ar galėtum pasakyti….

Ei, žinai, kaip liko Edgarui po to, kai nebeliko žmonos? Vėlgi po paskutinio gimdymo ji neišsitraukė

– Kas jūs esate?

-Ką norite? Marija Fedrauskienė kartu su Mykolu išėjo į kiemo priekinę pakabą ir pasižiūrėjo į svečią.

– Mikai, mes penkerius metus laukiame. Penkerius. Gydytojai sako – vaikų nebus. O štai…

Urtė, penkerius metus mes laukėme. Penkerius. Gydytojai sakė vaikų nebus. O štai Urtė, žiūrėk!

— Mama, gal leistume močiutei pasiklysti? Tuomet visiems būtų geriau, — iššūkiškai pareiškė Ieva.

Mama, kiek dar galime? Ar visą gyvenimą turėsime tik šį prisiminimą? ašgriūno penkioliktmečiė Aistė.

— Galia giria jūsų namus, noriu pamatyti, ką už šią sumą įsigijote, — su išdidžia šypsena pasakė Lina PetrauskienėLina Petrauskienė lėtai atidarė didžiulę durų, atskleidusi modernų interjerą, kuris spindėjo prabangos šviesa.

Giedrė хвалит jūsų namą, noriu pamatyti, kiek pinigų į jį įdėjote, su išdidžiu šypsniu sako Laima Petrauskienė.

— Pašakauju, pagaliau niekas nebuvo baisu! Na, taip kartais nutinka vyrams – perdažnai įsijaučia, laiku nesustabdo. — Būk išmintingesnė. Ar tikrai atsiduosi savo vyrui kitai mergai? Ji manytų, kad tave nugalėjo! Kovo k šeimai! — skatino uošvienėVyras, pajusdamas šeimos svorį, susimąstė ir nusprendė grįžti namo, kad išspręstų konfliktą su meile ir atsakomybės jausmu.

20230415, penktadienis Vakarai vėl susipainiojo kaip plaukais užplėšyta šakutė. Pradėjau rašyti, kad

Netikėta laimė RaimuiRaimas, nusiklausęs senos moters patarimo, išmėgino naują receptą, o jo virtuvėje staiga užsivėrė skanūs kvapai, atnešantys šypseną jos vaikystės prisiminimams.

Mažytė šalia krašto, kaip paskutinė dulkutė ant senos Lietuvos žemėlapio, laikas tekdavo ne valandomis

— Mikai, mes penkerius metus laukiame. Penkerius. Gydytojai sako – vaikų mums nebus. O čia…

20260609, dienoraštis Mikas, penkerius metus laukiame. Penkerius. Gydytojai sakė, kad vaikų nebus.

– Žina, tavo anūkai iškrapštyjo visus mano mėlynių krūmus! Kaimynė net nesijaudino. – Na, ką gi? Tai vaikai. – Kaip? Jie sunaikino visą derlių! – Tonija, kodėl liūdna? Tai tik uogos.

Zinaida, tavo vaikų anūkai nusižudė visus mano obuolius! Net kaimynė net nepasižiūrėjo. Ką?