„Atsiprašau, ponia, bet gal nereikėtų valgyti pilname autobuse?“ – jau norėjau pasakyti. Tačiau staiga

❤️ „Man tik keturiolika“, – tyliai atsakė berniukas. „Penkiolika sueis tik žiemą. Bet jeigu šiandien

Mano vardas Dovydas Jankauskas, man trisdešimt septyni, ir aš tau papasakosiu, kaip aš, savo sesers akyse

Aš niekada nenorėjau tapti tuo žmogumi, kuris šeimos vakarienėje viską sugadina viena pastaba.

Rašo kaimynė Rasa Vaitkienė, Žirmūnų daugiabutio pirmo aukšto gyventoja. Aš nežiūriu futbolo.

Zosė Kundrotienė turėjo septyniasdešimt devynis metus, kai anūkė padėjo ant stalo jos virtuvėje Panevėžyje

☕ Jaukaus ir šilto rudens vakaro! Tegul šiandien niekas neskubina, niekas netrukdo, o visi dienos rūpesčiai

Pirmą kartą pamačiau pakeistą spyną prieš pamačiau ją — blizgantis, dar neapdulkėjęs cilindras ant seno

❤️ „Rasa, galėjai bent kartą patylėti. Juk žinai, koks mano tėvas.“ Šiuos žodžius vyras ištarė vos grįžęs namo.









