Uncategorized
00
Taigi čia gi mama!
Koks gi mokėjimas praleistas? Jūs kažką painiojate, mes neturime jokių paskolų… Taip, Jūdinai
Zibainis
Uncategorized
01
Tai juk mama!
Koks dar pradelstas mokėjimas? Jūs kažką maišote, mes su vyru jokių paskolų neturime…
Zibainis
Uncategorized
01
Žmogų prarasti
Žmogų prarasti Rūta, aš išeinu, prasikosti, ne savo balsu, tarsi be spalvos, tarė Arūnas. Į garažą, ar ką?
Zibainis
Uncategorized
03
Išvaizda gali klaidinti: Kaip vienas išdidus vadovas Lietuvoje išmoko svarbiausią gyvenimo pamoką…
Išvaizda gali apgauti: Kaip vienas pasipūtęs vadybininkas suprato svarbiausią gyvenimo pamoką Tarp brangių
Zibainis
Uncategorized
012
Jonas išsinuomojo mašiną, kai žmona buvo išrašyta iš ligoninės, su kaimynu užnešė ją į trobą. „Viskas bus gerai, – guodė žmoną, – tik gyvenk. Nors sėdėk ir kalbėk su manimi. Tik gyvenk. O aš viską sugebėsiu. Tik nepalik manęs, mano balandėle…!“
Prisimenu senus laikus, kai Birutė savo trisdešimt penkerius metus laikė, kad niekada nepatirs moteriškos
Zibainis
Uncategorized
012
Diena, kai laidojau savo vyrą, o sūnus jau kūrė planus, kaip gyvensime toliau be jo
Tą dieną, kai palaidojau savo vyrą, mano sūnus jau mezgė planus su mano gyvenimu. Praėjus savaitei po
Zibainis
Uncategorized
016
Puikiai įsitaisė
-Rūtele, tu prisimeni, kad sekmadienį reikia pas mamą gimtadieniui? paklausė vyras prie pusryčių stalo.
Zibainis
Uncategorized
044
Tau gaila, ar ne?
-Tautvile, kam tau tokie rūmai, a? Juk viena gyveni. Nei vaikų, nei vyro nėra. Draugų, kaip suprantu
Zibainis
Uncategorized
09
Visą šeimą lydėjo mylima močiutė. Niekas net nesistengė slėpti, kad jų jau vargina jos buvimas. Kalbėjo atvirai, be gėdos. Džiaugėsi, kad pagaliau atėjo pavasaris — vadinasi, ji važiuos į kaimą ir ilgai nesugrįš.
Senutę išlydėjo visa šeima. Niekas nė nebandė slėpti, jog jiems pabodo jos buvimas. Viskas vyko tiesiogiai
Zibainis