Zibainis

Išdavystė, šokas, paslaptis.

Nataliė gamino vakarienę, kai pasiklausė durų stuksmų. Sveiki, jūs Nataliė? pasiklausė nepažįstama mergina

Vėlyvas skambutis…

Negalima jų kviečiu! Girdėjai? Jokiu protu! Tai tavo gimtadienis. Trisdešimt penkeri metai rimta data.

Vėlyvas skambutis…

Ne kviesk jų! Supranti? Jokiu protu! Tai tavo gimtadienis. Trisdešimt penkeri metai rimta data.

– Kodėl mamai reikia dviejų kambarių? Jai jau 65 metai. Svečiai jos retai priimami, o su tetomis – savo seserimis – net virtuvėje gali išsimažinti arbatos puodelį. – Atvirai sakant, vienkambarys butas mamai – už akis ir ausų pakanka.

Kodėl mokėjai dviem kambariais? Jums jau šešiasdešimt penki, o svečių ji maždaug nepriims, o su seserimis

— Kodėl mamai reikia dviejų kambarių? Jai jau 65 metai. Ji greičiausiai nepriims svečių, o su tetų – savo seserų – gali net virtuvėje gerti arbatą. — Atvirai sakant, vieno kambario butas mamai pakanka.

Kodėl mamai dvi kambariai? Jai jau šešiasdešimt penki. Svečių ji tikrai nepriims, o su seserimis savo

Ji negali čia gyventi, ji mums niekas – girdžiu, kaip mano vyro dukra garsiai paaiškina savo broliui, kad turiu išeiti iš namo, kuriame praleidau paskutinius 15 metų. – Palauk, Marijo. Ne viskas taip paprasta. Kur dabar nueis teta Tamara? – sako Jurgis, mano vyro sūnus, kurį visada laikiau žmoniškesniu ir oralesniu nei jo seserį, per 15 metų bendro gyvenimo su vyru vis tiek ką nors pamačiau. Neseniai mano vyras mirė. Jo vaikai iš pirmojo santuokos atvyko ir iš karto pradėjo išdėstyti paveldą. Iš esmės paveldas ne mažas: namas, sodas, garažas, automobilis. Aš nepretenduojau jokio turto, bet, tiesą sakant, nemanau, kad taip greitai mane išstums iš namų.

Ji negali čia gyventi, ji mums niekas, girdi mano vyrų dukra, Aurelija, balsu, kurį lyg šnabžda vėjo

– Ką čia sakai? Mes jau dešimt metų susituokę! Koki meilė? Man ir tavęs pakanka!

Kas tau? Mes jau dešimt metų susituokę! Kokios meilės nuotakos? Man tave pakanka! Valda negalėjo su savimi

Ei, Eglė, nepiktųk man, nes aš nebusiu su tavimi gyventi.

Tu, Austėja, nepiktų manęs, aš neketinu su tavimi gyventi. O gal pabandysime, Sauli? Austėja beveik nepatsikartodama

Netikėta Ričardo laimėKai Ričardas ištraukė laimėjimo bilietą, širdis šoko džiugesio ritmu.

2023rokas, spaudžiantis balandžio vakaras. Užpėdžių kaime, kuris dar iki šiol laikosi kaip paskutinė