Zibainis

– Kaip taip – šalčiai? Kokią jo būklę? – šoktelėjo šeimukštis. – Miegantis. Nieko rimto, temperatūra nedidelė, viskas tvarkoje, žiema pradėjo. – Bet tai ne tiesiog žiema! Tai tavo darbas, štai kodėl viską iš kasos nuvedi namo! Kiek kartų sakau – keisk darbą!

Kaip tai susiraugo? Kokiomis sąlygomis jis yra? šaukniai iššaukė šeimos šaltakliai. Miegamajame.

Uošra ir vyras išmesto Austėtą iš namų, o trejus metus vėliau, netikėtai ją sutiko, negalėjo patikėti savo akimis.

Po šaltų spalio vakaro mano draugės Aistės gyvenimas visam laikui pasikeitė. Ji stovėjo prie durų, kurios

– Ką sakai? Mes jau dešimt metų susituokę! Kokią meilužę? Man tavęs pakanka!

Ką veiki, Mindaugas? Mes jau dešimt metų kartu! Kokia meilė? Man tave patraukia pakankamai!

Jaunas milijonierius ant snieguotos Vilniaus aikštės randa alpimą mergaitę, laikydąją du dvynių kūdikius.

Aš, jaunas milijardierius, vieną šaltų žiemos vakų rado neįtikėtinosiomis rankomis nuslydusią mergaitę

Bernas kiekvieną dieną pakėlė pamotės bausmes… kol K9 šuo padarė kažką, kas sušaldo kraująTuomet K9 drąsiai iššoko, pajuodindamas pamotės šautuvą, ir išgelbėjo Berną nuo dar vienos nuodingos nuobaudos.

Ne buvo pačios virvės, kurią šnokštinau, dar labiausiai skausminga. Skambėjo žodžiai prieš smūgį.

– Jūs tik iš parduotuvės etikečių atskiriate krapą nuo petražolių! Ir uogų matėte tik uogienėje! – skundėsi įsižeidusi kaimynėGirdėdama kaimyno švilpavimą, ji ištraukė iš stalčiaus ląstelinį receptą, paslėptą senų Lietuvos šventinių patiekalų lobyną.

Jūs tik pagal etiketę atskiriate krapą nuo petražolių! O uogų tik uogienės matėte! garsiai švilgo susierzinusi

Ji buvo įsitikinusi, kad rado kilimą… bet kažkas viduje šlamėjo ir judėjo.

Saulė šildė šiltą dieną, todėl Simėnė pagavo progą išvėdinti pagaliukus ir antklodę. Pagaliukus padarė

– Kodėl neatsidarai durų? – Nenoriu! Ir neatsiversiu. Svečiai turi pranešti apie savo vizitus, o dar – nelipti ant dėžių, šaldytuvo ir spintų. – Tai ne taip sakai? Tai mano mama! Ji atėjo pas mane! – Na, priimk ją! Bet ne mano namuose.

Kodėl neatidarai durų? Nes noriu! Ir neatversiu.Svečiai turėtų pranešti apie savo ateitį, o be to, neįsikraustyti

– Kokie čia neramūs svečiai lankė mūsų vasaros namelį? Skambink savo artimiesiems, kad atvyktų suvaldyti, – susierzinusi Lina. – Aš nešvariu po jų. Man pakanka, kad nuolat plaunu patalynę po tavo draugų. Jie visada praleidžia naktis mūsų vasaros namelyje.

Ką čia vėl iššuko šie nepaklusni? Skambink seneliui, kad atvyktų ir viską sutvarkytų, susijaudinusi Ugnė šaukė.