Uncategorized
00
Šuo dingo po nelaimės, o po pusmečio pasirodė prie durų su svetima antkakleAntkaklėje buvo išgraviruotas telefono numeris, kurį surinkus atsiliepė seniai dingusio šeimininko balsas.
Viktoras jį rado prie kelio spalį. Šuniukas sėdėjo ant šalikelės, šlapias ir visai mažas, ir žiūrėjo
Zibainis
Uncategorized
059
Metus senolė šėrė benamį šunį prie laiptinės. Vieną rytą šuo neįleido jos į liftą – po minutės trosas nutrūko.
Ona Petrauskienė metus šėrė benamį aviganį prie laiptinės, nors kaimynai niurnėjo. Bet tą rytą šuo staiga
Zibainis
Uncategorized
023
– Kad iki vakaro katino laiptinėje nebūtų, – šaukė namo valdytojas. Per 30 laipsnių šaltį.
Ona Petrauskienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip šaltis piešia ant stiklo raštus. Žadėjo minus trisdešimt.
Zibainis
Uncategorized
019
Benamė katė kiekvieną vakarą ateidavo į balkoną ir miauksėjo. Kai atidariau duris, ji nuvedė mane prie apleistų kačiukų namo rūsyjeI scooped them up gently, and from that night on, both the mother cat and her kittens had a warm home.
Kiekvieną vakarą prie mano balkono landė raudona katė. Ji miaukė taip, tarsi prašyčiau pagalbos – nedavė
Zibainis
Uncategorized
054
Katė neprileido šeimininkės prie sofos: kai baldą atstūmė, visi aiktelėjoPo sofa buvo rastas senas, rankomis siuvinėtas linas su šeimos herbu, kuris, kaip manyta, buvo prarastas prieš kelis dešimtmečius.
Jau dvi savaites Murkė šnypščia ir drasko, neprileisdama šeimininkės prie senosios sofos. Daiva beveik
Zibainis
Uncategorized
023
Mokytoja atėmė mergaitės telefoną. Ji nežinojo, kad tėvas jau važiuoja į mokyklą.
— Paskambinsiu tėčiui, — tarė mergaitė prie pirmojo suolo ir prispausdama telefoną prie krūtinės taip
Zibainis
Uncategorized
0112
Na ką, parodyk savo kaimietę! Nusišypsojo motina. Bet išvydus Viką nutilo.
Na, tai rodyk savo kaimietę! — šyptelėjo motina, peržengdama erdvios, švelnios vakaro saulės užlietų
Zibainis
Uncategorized
088
— Tu nevažiuosi į savo motinos laidotuves. Man reikia mašinos, — pasakė vyras. Rūta atsistojo, paėmė rankinę ir išėjo. Visam laikui.
Telefonas nutilo. Rūta stovėjo virtuvės viduryje, abiem rankomis spausdama jį prie krūtinės.
Zibainis
Uncategorized
070
– Tylėk, neiššukuota kolūkiete! – rėkė vyras ant Vikos. Ji tyliai nusišypsojo, o rytą vyras neteko darbo, žmonos ir buto.
Ilgą valgomąjį stalą užgriuvo brangūs patiekalai ir pasipūtimas. Viktorija pastatė prieš anytą porcelianinę
Zibainis