Zibainis

MANO DUKRA IR MANO ŽMONA MIRĖ PRIEŠ DU METUS – VĖLIAU, VIENĄ DIENĄ, MANO ANŪKAI ŠAKO: „MOČI, ŽIŪRK, JIE YRA MŪSŲ MOTINA IR TĖČIAS!“

Mano dukra ir mano sūnėnas mirė prieš du metus tada, vieną dieną, mano anūčiai iškviestė: Moči, žiūrėk

Julija nėšus, jos vyras Jurgis ištikimai šalia visą nėštumą, įvykdo visus jos norus, pagaliau nuveža ją į gimdyklę, kur gimsta sveika mergaitė, Jurgis palengvėjęs suskūsta, grįžta namo ilsėtis, bet kitą dieną, kai grįžta pas lankaną su dukra, slaugytoja jam sako: „Jūsų žmona čia nebesiranda“, ir davęs du kartus sulankstytą lapelį, Jurgis perskaito jį ir šokiruotas susiraukia.

Austėja susijaudinusi, kai sužino, kad laukia kūdikio. Jos vyras Domas per visą nėštumą nepalieka šalia

Julija nėšus, jos vyras Jurgis ištikimai šalia visą nėštumą, įvykdo visus jos norus, pagaliau nuveža ją į gimdyklę, kur gimsta sveika mergaitė, Jurgis palengvėjęs suskūsta, grįžta namo ilsėtis, bet kitą dieną, kai grįžta pas lankaną su dukra, slaugytoja jam sako: „Jūsų žmona čia nebesiranda“, ir davęs du kartus sulankstytą lapelį, Jurgis perskaito jį ir šokiruotas susiraukia.

Austėja susijaudinusi, kai sužino, kad laukia kūdikio. Jos vyras Domas per visą nėštumą nepalieka šalia

Liza, mes neimsime daug. Supakuok mums keliui savo garsų šakotį ir kelias stiklainio uogienės – tingiai ištiesė Giedrius su šypsena veide.

Aistė, mums visai nepakanka. Supakuok mums kelią savo ypatingą pyragą ir kelias stiklainelius uogienės

Kas jūs?! Aistė stovėjo paslaptį apjuosavusi prie savo buto durų, nesugebėdama patikėti akimis.

— Gerai, vyrai, žvejyba palauks, — nusprendė Viktoras ir pasiėmė žvejybinį tinklelį. — Reikia išgelbėti vargšąJis priartėjo prie upės kranto, kur maža, išsigandusios žmogaus figūra šokinėjo pro vandens srovę, šaukdamas pagalbos.

Gerai, vyrai, žvejybą paliksime, nusprendė Vytas Šimkus ir pasinėrė į tinklą. Turime išgelbėti šį nelaimų.

Aš susituokiau aštuoniasdešimtmetyjeŠiandien, kai šventėme su šeima, pajutau, kad amžius tik skaičius ir meilė išlieka amžina.

Kai mano anūkė išmesto mane iš savo namų tik todėl, kad aštuoniasdešimtmetis vėl susituokiau, supratau

– Tu nebe mano dukra.

Tu nebe mano dukra. Kas jis ir iš kur neaišku. Gėdinu tave. Persikrauk į močiutės namą, gyvenk kaip suaugusi

– Mergele, su kuo esi? – Paklausiau aš. – Ieškau mamos, ar ją matėte? – Man įžvaliai pažvelgė maža šešių metų mergaitė.

Mergaitė, kam tu ieškai? paklausiau aš, nusiveržęs iš virtuvės. Ieškau mamos, ar jos matėte?