Kartais gyvenimas pateikia tokių istorijų, kad paskui galvoji – negali būti, kad viskas būtent taip ir buvo.
Kai mano vyras Aleksas parsitempė į sodybą sudriskusį šunį, mano uošvė vos nualpo iš pykčio.
Rasa užrakina duris ir su palengvėjimu atsidūsta. Na, pagaliau. Du laisvi dienprieš akis, jokių eilių
„Jis buvo už 50/50, kol aš susitaupiau savo butui. Tada staiga panorėjo vestuvių ir bendro turto.
Prieš Naujuosius metus labai norisi tikėti stebuklais. Istorija su tikrai mistiška pabaiga ir noriu šiandien
—Susikroviau krepšį. Pagyvensiu pas mamą. Aš pavargau nuo šito taboro, — pareiškė Vytas, net nepažvelgęs
— Aš jau visus apšaukiau, — pranešė Tamara tokiu tonu, lyg būtų padovanojusi Kotrynai dovaną visam gyvenimui.
Šiandien viskas prasidėjo visiškai netikėtai. Mindaugas, slėpdamas akis ir nervingai sukdamas automobilio
– Na, Rudy, gal einam… – sumurmėjo Vytautas, taisydamas savo gamybos pavadėlį iš senos virvės.