Ona Vasiliauskienė užkūrė arbatinuką. Paprasčiausias įprotis. Šešta ryto, arbatinukas, puodelis, prieangis.
Rasa pirmą kartą išgirdo staugimą šeštadienį, grįždama iš naktinės pamainos. Tąsyk, ilgesingai – iki
Giedrius iš medžioklės grįžo piktas kaip širšė stiklinėje. Batus nusimovė prie slenksčio – vieną į kairę
– Vytai, ar arbatos norėsi? – iš virtuvės sušuko kaimynė Zofija. Ji dažnai užsukdavo pas jį – tai pyragėlių
Išėjo pas jaunesnę. O po keturių mėnesių ėmė ilgėtis barščių, kotletų ir švaros. Bet žmona atgal nepriėmė.
Dabar, prisimindama tuos metus, Kotryna galvoja, kad viskas prasidėjo tą penktadienio vakarą, kai anyta
Kartais gyvenimas pateikia tokių istorijų, kad paskui galvoji – negali būti, kad viskas būtent taip ir buvo.
Kai mano vyras Aleksas parsitempė į sodybą sudriskusį šunį, mano uošvė vos nualpo iš pykčio.
Rasa užrakina duris ir su palengvėjimu atsidūsta. Na, pagaliau. Du laisvi dienprieš akis, jokių eilių