Zibainis

Vyras atidavė mūsų naują skalbimo mašiną anytai. Bet skalbti rankomis teko ne man.

Šiandien viskas prasidėjo visiškai netikėtai. Mindaugas, slėpdamas akis ir nervingai sukdamas automobilio

Šuo tempė Vytą link griuvėsių: pamatęs jis net apstulboTen, po krūva sugriuvusių plytų, išvydo seną, surūdijusį seifą su praviru durimis.

– Na, Rudy, gal einam… – sumurmėjo Vytautas, taisydamas savo gamybos pavadėlį iš senos virvės.

Vyras nedirba pusę metų, miega iki pietų ir mano, kad aš turiu jį maitinti. O aš atsakydama išėjau iš darbo.

Vyras pusę metų nedirba, miega iki pietų ir mano, kad aš privalau jį maitinti. O aš atsistatydinau atsakydama

Pensininkas nutarė parduoti katiną, bet pirkėjos netikėta reakcija jį pribloškėMoteris tyliai pasakė, kad šis katinas primena jai seniai dingusį mylimą gyvūną, ir ašaromis akyse pasiūlė trigubą kainą.

Andrius Petraitis sėdėjo prie lango ir žiūrėjo į skelbimą telefone. Raidės plaukė prieš akis – akiniai

Šuns bijojo ir vengė. Kol prie jo priėjo mergaitė.

Spalio 15 d. Kartais gyvenimas pameta tokių istorijų, kad paskui galvoji – negali būti, kad viskas taip buvo.

“Butas parduodamas kartu su katinu, – pareiškė paveldėtojai ir sumažino kainą.”

Rieltorė Marija Serapinienė padėjo ragintuvą ir keletą sekundžių žiūrėjo į telefoną taip, lyg tas būtų kaltas.

Šuo dingo po nelaimės, o po pusmečio pasirodė prie durų su svetima antkakleAntkaklėje buvo išgraviruotas telefono numeris, kurį surinkus atsiliepė seniai dingusio šeimininko balsas.

Viktoras jį rado prie kelio spalį. Šuniukas sėdėjo ant šalikelės, šlapias ir visai mažas, ir žiūrėjo

Metus senolė šėrė benamį šunį prie laiptinės. Vieną rytą šuo neįleido jos į liftą – po minutės trosas nutrūko.

Ona Petrauskienė metus šėrė benamį aviganį prie laiptinės, nors kaimynai niurnėjo. Bet tą rytą šuo staiga

– Kad iki vakaro katino laiptinėje nebūtų, – šaukė namo valdytojas. Per 30 laipsnių šaltį.

Ona Petrauskienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip šaltis piešia ant stiklo raštus. Žadėjo minus trisdešimt.