Marija Vilimaitė prabudo trečią valandą nakties nuo atkaklaus vibravimo ant naktinio staliuko ūkčiojo

O kur tavo alkūnės? Kas taip deda alkūnes ant stalo? Padorioje draugijoje jau seniai būtum išvytas nuo

Netikėtas anytos apsilankymas: Vizitas, kuris viską apvertė aukštyn kojomis Ateinu į sūnaus butą: Kaip

Aušrai labai norėjosi laimingai ištekėti. Juk nelaimingai ji jau buvo išėjusi. Turėjo dvidešimtmetį sūnų Arminą.

Rasa, pasiimk šitą orchidėją, kitaip ją išmesiu, silpnai nusišypsojusi, Laimutė padavė man permatomą

Kol mano vaikai ir anūkai spaudžiasi mažame butelyje, žento tėvai mėgaujasi gyvenimu erdviame bute.

Tu juk gyveni geriau nei kiti, tavo dovanos turėtų tai atspindėti, niurzgėjo anyta. Buvo ramus vakaras

Kaip paukštis ant briaunos Merginos, į vedybas reikia eiti tik kartą ir amžinai. Iki paskutinio atodūsio

Aš įrodysiu, kad galiu viena. Kai mano vyras Mantas išrėžė tiesiai į veidą: Egle, aš be tavęs susitvarkysiu









