Uncategorized
00
Prie kelio sustiręs ir į ledą įstrigęs kamuolėlis negalėjo net pajudėti…
Užšalęs kamuoliukas prie kelio buvo beveik suledėjęs tikra sniego gniūžtė, kuri nė žingsnio pajudėt negalėjo
Zibainis
Uncategorized
02
Atvežė mylimoji vaikiną į kaimą, o jis jai iškėlė sąlygą…
Indrė atvažiavo į kaimą su jaunikiu, bet jis iškėlė jai sąlygą… Matas pamatė artėjantį geltoną
Zibainis
Uncategorized
09
Išdavė tėvo atminimą.
Išdavė tėvo atminimą. Liucija Simonaitytė jau gerą valandą slankiojo tarp kiemų, nors nuo namų iki kepyklėlės
Zibainis
Uncategorized
08
Sustingęs kačiukas su neįprastai išraiškingu snukučiu prisiglaudė prie parduotuvės ir maldavo pagalbos
Prieš daugelį metų, kai mūsų kaimo gyvenimas tekėjo lėtai, o vakarai būdavo ilgi ir ramūs, prie mažosios
Zibainis
Uncategorized
09
Vienas sumuštinis ir 15 metų besitęsianti paslaptis…
Vienas sumuštinis ir paslaptis, kuri tęsėsi penkiolika metų Kartais atrodo, jog tiesiog darai gerą darbą.
Zibainis
Uncategorized
08
Tariamoji nuosaka
Sąlyginios nuotaikos Piršosi? Jis tau pasipiršo? Rūtele, tu rimtai? Tu visai išprotėjai! Ko čia dar galvoti?
Zibainis
Uncategorized
034
Vyras paliko mane su šešiais vaikais ir sugrįžo tik po penkiolikos metų. Tačiau tą rytą dar nežinojau, kad tai bus visam laikui… Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog jis galėtų taip pasielgti…
Vyras išėjo, palikęs mane su šešiais vaikais, ir grįžo tik po penkiolikos metų. Bet tą rytą dar nežinojau
Zibainis
Uncategorized
0115
Sulaukusi senatvės vaikai prisiminė, kad turi mamą, bet aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Senatvėje vaikai staiga prisiminė, kad turi mamą, bet aš niekada neužmiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Zibainis
Uncategorized
033
Ne veltui lietuvių patarlė sako: „Dievas duoda vaiką – Dievas ir duos duoną vaikui“
Aš pati užaugau vaikų namuose tėvų netekau dar visai maža, artimųjų neturėjau, tad vaikystę praleidau
Zibainis