Naminis filmavimas Radijo auklė stovėjo ant komodos ir žiūrėjo ne į sūnaus lovelę, o tiesiai į miegamojo duris.
Dvylika metų ji mane vadino svetima. O per laidotuves vyras atidarė jos dėžutę ir aš pravirkau tiesiai
Rūta! nuskambėjo išraiškingas balsas, draugė, palengva nusipurčiusi nuo lietaus blizgantį raudoną lietpaltį
Esu labai veikli moteris. Nors dabar man jau šešiasdešimt penkeri, vis dar prisimenu, kaip jaunystėje
Mano vyras užaugo laimingoje ir mylinčioje šeimoje. Tačiau, kai jo tėvui buvo 57 metai, žmona netikėtai mirė.
Mama Vitalija Ko čia šlapiniesi? Dar daugiau drėgmės! Lyg lauke mažai būtų, o dabar tu dar priedo!
Nuo šešėlio į šviesą Ir vėl šitas banalias dramas žiūri? Akimirksniu už nugaros pasigirsta Vytenio balsas.
Senolis kvapas namų globos Žinai, kuo tu kvepi? Senolių prieglaudom. Kamparu ir senatve. Aš nebegaliu
Graži akimirka… netrūksta žodžių. Viena moteris, vardu Mildutė Žemaitienė, kuri jau ilgą laiką