Skip to content
Search for:
Life
Patarimai
Įdomybės
Sveikata
Dizainas
Virtuvė
Humoras
Home
Nothing found
It seems we can’t find what you’re looking for. Perhaps searching can help.
Search for:
You may also like
Dabar galima gyventi
0
15
Milijardieriaus ir valytojos istorija
0
37
Man 58 metai. Gyvenu viena, bet nesijaučiu vieniša.
0
101
Melo kaina: kaip viena moteris nusprendė išsaugoti šeimą
0
56
Laukimas, kuris virto laime: Nauja pradžia porai.
0
959
Svetima šiluma: istorija kaimo name
0
59
Kaip aš čia atsidūriau
0
215
„Sėdi namuose visą dieną ir nieko neveiki“ – po šių žodžių nusprendžiau pamokyti savo vyrą Prieš ištardama „taip“, buvau girdėjusi iš draugių, kad kai lietuvis veda, jis iš karto pradeda manyti, jog žmona – jo nuosavybė, ir tik tada parodo savo tikrąjį veidą. Tačiau kaip ir kiekviena jauna naivi mergina, tikėjau, kad mano vyras kitoks. Net prieš vestuves jis mane labai saugojo, nepasakė nė vieno blogo žodžio, bijojo įžeisti, norėjo, kad visada būčiau šalia. Bet – apsirikau, kaip nutinka daugeliui moterų. Tiesa, vyrai pasikeičia, kai jaučia, kad moters širdis – jų. Prabėgus keliems mėnesiams po vestuvių, vyras pradėjo kalbėti negražiai apie mano mamą: kodėl ji tiek dažnai skambina, kodėl kartą per savaitę atvažiuoja? Aišku, sutikau, bijojau dėl santuokos, todėl prašiau mamos neskambinti man, o pati skambindavau tik būdama viena. Bet tuo viskas nesibaigė. Pastojau ir netekau darbo. Deja, turėjau gulėti dėl sunkios nėštumo eigos, tad darbdaviai sutarties nepratęsė. Tada vyras pradėjo kartoti: „Tu visą dieną sėdi namuose ir nieko neveiki.“ Vėl tylėjau – buvau nėščia, o kas jei paliks? Po pusantro metų, kai gimė dukra, vyras panoro būti dievu namuose: turėjau stovėti prie durų su šlepetėmis, viskas jam paruošta ant virtuvės stalo, pietūs – garuojantys. Vaiku rūpintis – tik moters darbas. Buvau išsekusi, todėl susikroviau daiktus ir su mažyle išėjau pas mamą. Su vyru nekalbėjau du mėnesius. Gyvenimas tęsėsi: grįžau į darbą, kasdien atrodžiau vis geriau. Vieną dieną jis atėjo pas mus – numetęs svorio, su nudėvėtais drabužiais, parpuolė ant kelių ir prašė atleidimo. Pasakiau, kad turės išmokti gaminti. Tik kai pats virs valgį ir tvarkys namus, pagalvosiu apie grįžimą. Vyras sutiko, bet ar pasikeis – dar pažiūrėsim.
0
513