Tėvas ją ištekino už elgetos, nes ji buvo aklai gimusi bet kas nutiko vėliau, paliko visus be žado.
Buvo septynios vakaro valandos. Prie brangiausio miesto restorano durų prisirinko senutė.Ant jos nusidėvėjusi
Tadas Petrauskas savo gyvenimą paaukojo vieninteliam tikslui išauginti dukrą kaip dorą žmogų.
Jei ginčysies, mano sūnus išmes tave į gatvę, pareiškė uošvė, pamiršusi, kieno butas tai yra.
Mano dukra gėdijosi mūsų kaimiškos kilmės ir nesikvietė mūsų į savo vestuves Mano dukra gėdijosi mums
Jis išėjo pas kitą. Po dvylikos metų grįžo ir ištarė tik kelis žodžius Jis išėjo pas meilužę.
Senelis paliko man suirusį namą pakraštyje savo testamentu, o kai įėjau į vidų, buvau priblokšta…
TREŠNIOJIMO SARGAS Aš vardu Emilijus, nors čia, kaimelyje, visi mane vadina ponu Emilijumi.
“Tu pati kalti, kad neturi pinigų niekas tavęs nepriverė vesti ir gimdyti vaikų,”