Uncategorized
081
Diegas Herera. Paprastas advokatas.
Manęs vardas Dovydas Petrauskas. Man dvidešimt aštuoneri, ir aš esu teisininkas. Taip, aš turiu Dauno sindromą.
Zibainis
Uncategorized
044
Tėvoklis
O tuomet, kad nereikia priekabiauti prie jaunos merginos! sušuko Valdas. Ką-ą-ą? Jūs gi Austei visą galvą apsukot!
Zibainis
Uncategorized
0121
„Prašau, tekėk už manęs!“ – vieniša milijonierė maldavo benamį. Tai, ko jis paprašė mainais, ją tiesiog sukrėtė…
Dangus tyliai apipylė lietumi lyg švelni drobė kol žmonės praeidavo pro šalį su atvertais skėčiais ir
Zibainis
Uncategorized
094
Grįžau namo – nei vyro, nei jo daiktų
Grįžau namo nei vyro, nei jo daiktų. Na, kodėl žiūri į mane taip? nusišypsojo Giedrė. Stasys tiesiog
Zibainis
Uncategorized
046
Neįmanoma pasiruošti tuštumai
Nieko negali pasiruošti tuštumai Niekada nemaniau, kad išsiskirsime antrą kartą. Po antro skyrybų buvau
Zibainis
Uncategorized
049
Atkeršijau už mamą
Keršijau už mamą Jūsų dukra pas mus. Atvešite 10 milijonų rublių ji liks gyva. Susitikimo vietos koordinates
Zibainis
Uncategorized
0108
Mano sūnus mane paliko senelių namuose… o dabar prašo pinigų vestuvėms
Niekaip nesitikėjau, kad mano senatvė kvepės dezinfekcijos priemonėmis ir šiltomis sriubomis.
Zibainis
Uncategorized
041
Žinoma, viską puikiai prisiminė
Aišku, viską puikiai prisiminęs… Aš neprisimenu, nes to niekada nebuvo! rimtai tarė Rudzevičius
Zibainis
Uncategorized
0114
Tą dieną pas mane atėjo moteris, kurios nebučiau mačiusi savo slenksčio jau penkerius metus. Tamara Nikitina. Mūsų Užupyje ją už akių vadino „generoliene“.
Tą dieną prie mano durų atsistojo moteris, kurios nebučiau sutikusi jau penkerius metus. Tamara Didžiulienė.
Zibainis