Uncategorized
0190
KAIP KELIONINIS KREPŠYS BE RAŠTIKLIO…
Toliukai, daugiau nebeik pas mane. Gerai? – ramiai paprašiau aš. – Kaip tai? Šiandien neik?
Zibainis
Uncategorized
016
Atleisk, jei gali, drauge
Atsiprašyk, jei gali, drauge Vargais įsispraudusi į perpildytą mikroautobusą, Lina tuoj pat užėmė laisvą
Zibainis
Uncategorized
032
Dar viena galimybė laimei
Dar viena proga būti laiminga Audrė pabudo linksma – šiandien jai sukako aštuoniolika metų.
Zibainis
Uncategorized
036
Meilė, išlikusi per metus
Į meilę pernešė per metus Į kaimą atvyko nauja šeima. Kaip tik pasibaigus mokyklos statyboms, senasis
Zibainis
Uncategorized
043
Myliu ir esu mylimas
„Turiu teisę į meilę“ Kodėl giminės manęs nesupranta, nežinojo pastaruoju metu Ona, nors dabar ji jautėsi
Zibainis
Uncategorized
028
Atleisk, jei gali, drauge
**Asmeninis dienoraštis** Vakare įsismaugiau į perpildytą mikroautobusą ir skubiai užėmiau vietą, kol
Zibainis
Uncategorized
040
Valgyk mano skausmą
**Valgyk mano skausmą** Mažiausiai iš viso Aistė mėgo dirbti su vaikais. Tai sunku, varginanti ir rizikinga.
Zibainis
Uncategorized
023
Nesustabdomas dvasios veržlumas
Nepaliovinusi Gabija nuo mažens svajojo tiektais tapti gydėja. Gyveno su tėvais mažame kaimelyje, į mokyklą
Zibainis
Uncategorized
025
Pagaliau atėjo ta diena
Laba diena. Vasara jau buvo priešaky, kai Ieva ištekėjo už savo mylimojo Dovilo. Tiesa, ji net nenutuokė
Zibainis