Uncategorized
030
Jis išėjo — ir pasidarė artimesnis
Viktoras giliai įkvėpė, jausdamas, kaip šilta baimės ir vilties banga išplūdo iš jo krūtinės, kai Birutės
Zibainis
Uncategorized
094
Jis išvyko – ir tapo artimesnis
Jis išėjo – ir tapo artimesnis. “Neišdrįsk man čia paskaitas skaityti!” – Onos balsas skardėjo
Zibainis
Uncategorized
0382
JIS LIKS SU MUMIS…
Piktžvangiu skambučiu pranešė, kad kas nors atėjo. Laima nusirito prijuostę, nusiprausė rankas ir nuėjo
Zibainis
Uncategorized
041
Ta, kurią vadinau mama
Aušra stovėjo prie virtuvės lango, ėdama atkietėjęs duonos riekeles su sviestu ir žvelgdama į kaimyno kiemą.
Zibainis
Uncategorized
024
Ta, kurią vadinau mama
Austėja stovėjo prie virtuvės lango, grauždama atšokusį duoną su sviestu ir žiūrėdama į kaimynų kiemą.
Zibainis
Uncategorized
080
Motina išgelbėjo turtingo žmogaus anūką iš ledo vandens ir sulaukė neįprasto pasiūlymo.
Šaltas oras kapojo veidą kaip adatėlės, tačiau Vytautas nejautė šalčio. Jo viduje viskas užšalo – širdis
Zibainis
Uncategorized
0100
Sesuo, kurią nekenčiau nuo mažens
“Neliesk mano lėlės!” suvypsavo Gabija, ištraukdama iš vyresnės sesers rankų porcelianinę
Zibainis
Uncategorized
033
Sesuo, kurią neapkenčiau nuo vaikystės
Sesuo, kurios nekenčiu nuo mažens — Neliesk mano lėlės! — klykčiojau aš, išsirvindama iš vyresniosios
Zibainis
Uncategorized
0448
– О, какая замечательная дача — светлая, просторная и уютная! Нам с Петей стоит к вам в летний отпуск заскочить!
„Kas čia išvis per nesąmonė?!“ – suirzusi sušuko Gabija, stovėdama vidury svetainės. Jos balsas drebėjo
Zibainis