Uncategorized
0142
Jie atėjo, kol mes miegojome
Jie atėjo, kai mes miegojome Ona Onutė pabudo nuo garsų, kurių iš pradžių negalėjo atpažinti.
Zibainis
Uncategorized
016
Kada manekenui pradėjo būti sakoma ‘labas rytas’… ir jis pagaliau atsakė!
Vilniaus senamiesčio gatvėje, šalia senovinės drabužių parduotuvės, stiklo šydo viduryje stovėjo manekenas.
Zibainis
Uncategorized
014
Juokas per skausmą
„Juokas per įžeidimą“ Ona Stasėlienė padėjo prieš anūkę lėkštę su barščiais ir atsisėdo priešais, stebėdama
Zibainis
Uncategorized
0406
Mano išpuikusi uošvė dėvėjo baltas sukneles per dvi vestuves – tačiau šį kartą fotografas ją sustabdė.
Jei kas nors ir išmokau planuodama vestuves, tai tik tiek – tu ištekėji ne tik už vyro, bet ir už jo motinos.
Zibainis
Uncategorized
0286
Jie atėjo, kol mes miegojome
Jie atėjo, kai mes miegojome Renata Kazlauskienė pabudo nuo garso, kurio iš pradžių negalėjo atpažinti.
Zibainis
Uncategorized
040
GERA DIA, MANIKINAS: KAI JIS PAGALIAU ATEINA Į GYVENIMĄ
Vilniaus senamiestyje, ant Trakų gatvės kampo, vienos drabužių parduotuvės vitrinoje stovėjo manekenas.
Zibainis
Uncategorized
0157
Jis Šoko Su Mama Vestuvėse – O Tada Ji Jam Pasakė Kažką, Ko Niekas Iš Mūsų Nežinojo
Tai buvo viena iš tų dienų, kurios įstrigta atmintyje visam laikui. Oro kvapas buvo šiltas, pripildytas
Zibainis
Uncategorized
061
Trečia patalpa — nepriklauso svečiams
Trečiasis kambarys – ne svečiams „Negalima ten eiti!“ – sušuko Valentina, išbėgdama iš virtuvės su šlapiomis rankomis.
Zibainis
Uncategorized
0112
Pokoje užėmė brangus giminaitis
Kambarį užėmė sūnėnas Audrė Paulauskaitė stovėjo prie virtuvės lango, žiūrėdama, kaip į kiemą įvažiuoja
Zibainis