Uncategorized
0639
Priėmiau kaip savo, o gailėjausi
Raima Stanislovienė stovėjo prie virtuvės lango ir žiūrėjo, kaip jos vyras Kęstutis krapštėsi garaže
Zibainis
Uncategorized
0267
Nekreipkite dėmesio į mano pensiją
– Mama, vėl prie to paties! – Gabija su pykčiu pliaukštelėjo delnu į stalą. – Mes gi susitarėme, kad
Zibainis
Uncategorized
0232
Nesitikėkite mano senatvės išmokų
– Mama, vėl tu savo! – Gabija su pykčiu pliaukštelėjo delnu į stalą. – Juk sutarėm, kad padėsi su paskola!
Zibainis
Uncategorized
039
Man nereikia jūsų rūpesčio
Vita Didžiulytė sustojo prie laiptinės durų ir giliai atsikvėpė. Maisto maišai traukė rankas, o lipimas
Zibainis
Uncategorized
0390
Įprasta diena — netikėtas išsiskyrimas
Įprasta diena – ir skyrybos Gabija uždėjo virdulį ant viryklės ir be mąstymo nušlavė stalviršį, nors
Zibainis
Uncategorized
042
Brolio jaunoji atleido iš darbo
Birželio 15 d. Aš sėdžiu autobuse ir žiūriu pro langą į pažįstamus Kauno gatves. Kiekvieną rytą tas pats
Zibainis
Uncategorized
0107
Man nereikia jūsų rūpesčių
Veronika Didžiulienė sustojo prie laiptinės durų ir giliai atsikvėpė. Maišai su maistu traukė rankas
Zibainis
Uncategorized
062
Svečiai atvyko savaitgaliui
„Mama, tu visiškai pamišai! Kokie svotai?!“ – rėkė Lina į telefoną, vos neišmesdama jo iš rankų.
Zibainis
Uncategorized
0102
Jaunoji atleido iš darbo
Morta Juozapaitė sėdėjo autobuse ir žiūrėjo pro langą į pažįstamas gatves. Kiekvieną rieną tas pats kelias
Zibainis