Uncategorized
025
Ji pasakė „taip“
Ona pasakė „taip“ Valentina Didžiulienė stovėjo prie lango, žiūrėdama, kaip kaimynė balcone laiko skalbinius.
Zibainis
Uncategorized
0179
Motina atsisakė anūkų
Valentina Stašinskienė padėjo puodelį ant lėkštelės taip staigiai, kad arbata išsiliejo ant staltiesės.
Zibainis
Uncategorized
096
Trys dienos be ženklo
Trys dienos be skambučio Valentina Kazlauskienė ketvirtą kartą tą rytą priėjo prie telefono, pakėlė ragelį
Zibainis
Uncategorized
023
Nekviestas, bet artimiausias
Svajūnas, bet artimiausias — Aldona Kazlauskaitė, jūs tikrai nežinote, ką darote! Tai negalima!
Zibainis
Uncategorized
0128
Durys, kurios niekada neatsivers
„Daugiau nesidarysiu durų“ „Mama, atsidaryk duris! Mama, prašau!“ – sūnaus kumščiai daužėsi į metalinį
Zibainis
Uncategorized
077
Nepaprastai artimas svetimas
— Ona Genovaitė, kaip galite?! Taip negalima! — Mykolo balsas drebėjo nuo nepasitenkinimo. — Aš gi jums
Zibainis
Uncategorized
067
Dešimt metų be prasmės
— Ką tu čia plepei, Gabija?! — sušuko Austėja, pagriebdama nuo stalo puodelį su atvėsusiu kavos gėrimu.
Zibainis
Uncategorized
021
Meilė per neapykantą
Meilė per neapykantą Morta Didžiulienė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip jos kaimynė Aldona kabina
Zibainis
Uncategorized
044
Meilė per neapykantą
Liepa Didžiulytė stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip jos kaimynė Aušrinė skalbia drabužius kieme.
Zibainis