Uncategorized
0250
Sugrįžimas
Ligita stovėjo prieš Sergejaus buto duris, nerimastingai sukandusi rankinės rankeną. Prieš dvejus su
Zibainis
Uncategorized
0164
Tėvai ir jų „paramos“ paslaptys
„Kol tau nebus aštuoniolikos, duosiu pinigų — nedaug, tik maistui, drabužiams, užteks. O paskui — pati, Austėja.
Zibainis
Uncategorized
048
Sūnus neatvyko: marti uždraudė, sakydama, kad visada kažko norime
Mažame kaimelyje šiaurės Lietuvoje, kur žiemos vėjai šaukia prie senų medinių namų, Lina su vyru bevlaiškai
Zibainis
Uncategorized
0277
Jis kviečia į savo gimtųjų namų duris, bet nenoriu būti tarnaitė jo šeimai
Jis kviečia mane į tėviškę, bet aš nenoriu būti jo šeimos tarnaite. Aš esu Gabija, man dvidešimt šeeri metų.
Zibainis
Uncategorized
0168
Senelė, susipažinkite: tai jūsų anūkas, jam šešeri metai.
Mažame miestelyje, kur gatvės pasipuošę žaliuojančiais medžiais, o gyvenimas plūsta lėgai, mano likimas
Zibainis
Uncategorized
061
Tėvai M. išrinko jam nuotaką pagal statusą, o aš likau priešu tik todėl, kad užaugau ne toje šeimoje.
Mano istorija prasidėjo dar vaikystėje. Mindaugas – vienintelis garaus filosofijos profesoriaus ir gerbiamo
Zibainis
Uncategorized
0134
Netikėtas svečias bute
Gabija ir Martynas sėdėjo sostų viršūnėje, spindėdami laimės šviesa. Jų vestuvės džiaugėsi pilnu puošnumu
Zibainis
Uncategorized
0427
Aš Oksana, o čia jūsų šešiametis anūkas.
Mažame miestelyje pietų Lietuvoje, kur gatvės skęsta žalumoje, o gyvenimas teka ramiai, mano likimas
Zibainis
Uncategorized
02.4k.
Norėjau dukros, bet Dievas davė sūnų. Ir verkiau jo vestuvėse…
Aš norėjau dukters, o Dievas davė sūnų. Ir aš verkiau jo vestuvėse… Kai Ignas ir Gabija šventė didingas
Zibainis