Uncategorized
016
Jei tik būtume žinoję…
Autobusas šokinėjo per duobes. Vairuotojas keikėsi, vengdamas vandens pripildytų duobių, kartais net
Zibainis
Uncategorized
025
Jei tik būtume žinoję…
Jei būtų žinoti, kad taip bus… Autobusas šokinėjo per išmirusius kelio duobes. Vairuotojas keikėsi, vengdamas
Zibainis
Uncategorized
03.1k.
Laikas ištaisyti klaidą
Vera nenorėjo nieko pasakyti mamai apie tai, kas nutiko ežere. Grįžusi namo, ji stengėsi netyčia praslysti
Zibainis
Uncategorized
071
Antras šansas
Vasarą, kai lietus pliaupė, Žaneta dar sėdėjo ofise. Jos kolegė Ramunė nervingai beldė nagais į stalą. “
Zibainis
Uncategorized
039
Šuniukas
Šuniukas Šarūnas su mama gyveno dviese. Tėtis, žinoma, buvo, bet jam jie nebereikalingi. Apie tėtį Šarūnas
Zibainis
Uncategorized
030
Skaudu prisiminti, neįmanoma pamiršti
Skausminga prisiminti, neįmanoma užmiršti Balandis džiaugė šiltu oru, o gegužės pradžioje staiga atšalo
Zibainis
Uncategorized
031
Žinai, kaip jis į tave žiūri? Su meile ir žavėjimusi, – pasipuošusi tarė dukra.
Žinai, kaip jis žiūri į tave? Su meile ir susižavėjimu, — džiūgaudama pasakė dukra. Darius išėjo iš vonios
Zibainis
Uncategorized
076
Dvi naktys ir vienas rytas
Dvi naktys ir viena diena Greta nuolat žiūrėjo į laikrodį. Laidas slenkant lėtai ir sunkiai, tarsi sraigė.
Zibainis
Uncategorized
055
Antrasis šansas
Antras Šansas — Jurga, tu eini namo? — draugė Rasa netverčiamai beldė manikiūruotais nagais į stalą.
Zibainis