Uncategorized
023
— „Kaip man trūksta tavęs“, — sušnibždėjo Marija, nustebusi savo paties balso tyloje.
„Kaip man trūksta…“ – sušnibždėjo Dovilė, nustebusi nuo savo balso tyloje. Jos pirštai sustingo
Zibainis
Uncategorized
023
Būti draugu ar ne?
Draugauti ar ne draugauti? — Tėt, ko čia atsisakai kaip mažas vaikas! Aš gi tau ne siūlau registruotis
Zibainis
Uncategorized
026
Saulė po lietaus…
Saule po lietaus… — Gabija, ateik. Aš buvau rūsyje ir tau bulvių parinkau. Gabija pasuko į kaimynės kiemą.
Zibainis
Uncategorized
047
— „Kaip man trūksta tavęs“, — sušnibždėjo Marija, nustebusi savo paties balso tyloje.
„Kaip man trūksta…“ – sušnibždėjo Dovilė, nustebusi nuo savo balso tyloje. Jos pirštai sustingo
Zibainis
Uncategorized
0831
Už tokių, kaip tu, neveda
– Na, tu gi supranti, Gabriele, kad ant tokių kaip tu neveda, – ramiai tarė jai Arvydas, – yra moterys
Zibainis
Uncategorized
079
Svetimi vaikai: paslaptys ir iššūkiai šeimos gelmėse
PIRMAIS AKIMIS Iš pradžių Tautvydui atrodė, kad mama tiesiog priaugo svorio. Tiesa, kažkokiu keistu būdu.
Zibainis
Uncategorized
046
Nežinomas navikas
Dėdė Mykolas buvo juokingas. Nerangus kaip meškinukas. Ūgio nedidelio, užapvalėjęs, garbanotas.
Zibainis
Uncategorized
019
— O, kaip man trūksta tavęs, — sušnibždėjo Marija, nustebusi nuo savo balso tyloje kambaryje.
—Kaip man trūksta tavęs,— sušnibždėjo Aušra, sudrebėjusi nuo savo balso tyloje. Jos pirštai sustingo
Zibainis
Uncategorized
0395
Iš kur ši nuotrauka? – Išgąsdintas, žmogus aptiko dingusio tėvo atvaizdą…
„Iš kur jūs turite šį nuotrauką?“ – išbalo Jurgis, pamatęs dingusio tėvo nuotrauką… Kai Jurgis
Zibainis