Marija Petrauskienė jau užmigusiųjų marškinius vilkėjo ir kasas pynė, kai skambintelėjo telefonas.

— Rasą! Rasą, kur tu vaikštai?! — plėšėsi Vytauto balsas iš svetainės. — Ateik čia! Reikalas!

Dovilė, Dovilė, kur čia vaikščioji? – riksmojo Vytauto balsas iš svetainės. – Neškis čia, skubiai!

Gabija stovėjo prieš veidrodį baltą suknele, ir negalėjo patikėti, jog viskas nutinka būtent taip – suknelė

Viena moteris mylėjo vyrą. Jausmas buvo gilus, o vyras ja patraukė neįtikėtinai. Ji galvojo, kad tai meilė.

Vestuvės be jaunikio Stovėjau prieš veidrodį baltu suknelėje ir nežinojau, kaip tai įvyko. Suknelė sėdo

Viktoras giliai įkvėpė, jausdamas, kaip šilta baimės ir vilties banga išplūdo iš jo krūtinės, kai Birutės

Jis išėjo – ir tapo artimesnis. “Neišdrįsk man čia paskaitas skaityti!” – Onos balsas skardėjo

Piktžvangiu skambučiu pranešė, kad kas nors atėjo. Laima nusirito prijuostę, nusiprausė rankas ir nuėjo