Uncategorized
095
Lauk jo su viltimi…
Tau teks jo laukti… Rasa dar nespėjo išgaruoti nuo žolės, rūkas lėtai traukėsi į priešingą upės
Zibainis
Uncategorized
0120
Sudėtingas pasirinkimas
Sunkus sprendimas „Močiut, nenoriu košės“, – tyliai stūmė nuo savies lėkštę Mažvydas, ne nuleisdamas
Zibainis
Uncategorized
0103
Nelaimingas laikas meilėje
Šiandien širdį spaustelėjo baimė ir nostalgija. Užėjau į mamą, pamatėjau, kad ji miega, tylomis uždarau duris.
Zibainis
Uncategorized
071
Puiki naujiena
Gerą žinią Jurgita skubėjo namo. Ji turėjo gerą žinią vyrui, ne tik gerą – puikią! Tai verta švęsti.
Zibainis
Uncategorized
0475
Nėra kam atsiprašyti, palik!
— Nieko neturi, kuo pasiteisinti prieš mane! — Rūta ištiesė ranką, parodydama motinai į duris. — Išeik!
Zibainis
Uncategorized
0138
Tu man daug skolinga, mama
Tu turi man skolą, mama Gabija susipažino su savo būsimu vyru gatvėje. Ji užsimiegojo prieš egzaminą.
Zibainis
Uncategorized
0132
Tu man skolinga, mama
Jonas turėjo skolą, mama Gabija susipažino su savo būsimu vyru gatvėje. Ji užsibego prie egzamino, o
Zibainis
Uncategorized
0170
Kita dukra
Irinos tėtis buvo penkiolika metų vyresnis už mamą. Jis rengdavosi griežtai, net senamadiškai – visada
Zibainis
Uncategorized
030
Vilties namai
Namai Nadei Antanas visuomet didžiavosi vyresniuoju broliu ir nuo mažens ėmė iš jo pavyzdį.
Zibainis