Uncategorized
029
Dabar viskas bus kitaip. Žadu…
Dabar viskas bus kitaip. Pažadu… Darbo diena artėjo prie pabaigos. Iki parduotuvės uždarymo liko
Zibainis
Uncategorized
0292
Pamiršta laimė. Pasakojimas
Gabija stovėjo prie mažytės virtuvės lango, žvelgdama į pilkšvą rudenį dangų. Iki algos liko dar savaitei
Zibainis
Uncategorized
076
Aš privalau tau viską paaiškinti, mano mėginate…
Turiu tau viską paaiškinti, dukrelė… “Skanaus!” – tarė Ieva, atsisėdama prie vakarienės stalo.
Zibainis
Uncategorized
095
Skirtingi charakteriai
**Nesusiklausė charakteriai** „Tu neatsiliksi? Kuriuo laiku išvažiuoji, Domai?! Domai…
Zibainis
Uncategorized
046
Likimo ženklai…
Lapkričio pabaiga, o lauke – antra savaitė karščio, lyg vasara. Gabrielė įlipo į autobusą ir iškart to pailgėjo.
Zibainis
Uncategorized
052
Vis tiek ne toks pats
„Vistiek ne toks“ „Dukreli, kam tau tas išdykėlis? Jis tau nieko gero gyvenime neduos! O kai tik pravirksiu
Zibainis
Uncategorized
027
Detiški matymai…
Pirma, jau gegužės pabaiga, o lauke – vasariškas karštis. Gabija įlipo į autobusą ir iškart to pailgėjo.
Zibainis
Uncategorized
0102
Mano kraujo ryšys
Mano kraujas Gabija mylėjo savo sūnų be galo, juo didžiavosi. Kartais stebėdavosi, kaip šis gražus dvidešimt
Zibainis
Uncategorized
045
Trys laiškai be grąžinamojo adreso
Buvo tylu, nei vėjelio, nei lapų šlamesio, nei paukščių giesmės, tarsi visa gamta čia sustojo amžiname ramybe.
Zibainis