Dienoraštis: Jis vienintelis mane supranta „Ką šiandien valgome pietums?“ – paklausė Arvydas, gerkle

Lapkričio pabaigoje mieste jau beveik neišliko sniego, tik šiukšlėtose gatvėse išlikę ledo kalnėliai.

– Aldona Kazlauskienė, ar jūs visiškai išprotėjote? – direktoriaus šviesuolė Danutės Juozapaitienės balsas

Šiandien viskas įvyko ne taip, kaip tikėjausi. — Mama, tik nesakyk, kad pamiršai! — susuko Gabija, įbėgdama

Alytaus mugės aikštė visada atrodė per garsi, per klampi, per didelė tokiai tyliai mažai mergaitei kaip

—Labas rytas, mamos. Kaip laikomės? — ryte į gimdymo skyriaus palatą įėjo žavios išvaizdos akušerė-ginekologė.

Viską supranta tik jis — Ką šiandien valgysime pietums? — paklausė Tomas, jaučdamasis kvapą. — Kažką kepti?

— Mama, tik nesakyk, kad pamiršai! — susuko Gabija, įlekusi į priemenę ir nusimetusi brangų krepšį. — Na mama!

„Nieko nėra per vėlu“ – Motin, ar tu visiškai išprotėjai? Dukters žodžiai smogė Lidai skausmingai ir