Uncategorized
025
Paskutinė prieglobstis: suolo ir sulaužyto gyvenimo istorija
Spaudus saulės spinduliai lėtai slinko link horizonto, karštą šviesą liejant per apleistas takelio tiesias.
Zibainis
Uncategorized
0258
„Atsikelsiu — kad niekam nepriklausytų!“ Kaip senolė išlipo iš lovos, kai įtarė, kad senelis vienas slepia paslaptį.
„Atsikelsiu, kad niekam neatsiduočiau!“ Kaip senelė Lina atsikėlė iš lovos, kai įtarė senį Joną intrigose
Zibainis
Uncategorized
038
Prie šulinio…
Prie šulinio… Ona Didžiulienė, su šiek tiek pastangų užsidėjusi kibirius ant pečių, žengė siautu kaimo
Zibainis
Uncategorized
0127
Paslaptis, sukrėtusi šeimą
Po upių kranto esančiame jaukiam miestelyje, kur vakarais užsidega gatvių lempos, Gabija valė virtuvę.
Zibainis
Uncategorized
038
MOTINA, KURIOS NEPASIRINKSI
Aistė negalėjo suprasti, kodėl jos vyras Jonas leido savo motinai taip žiauriai kištis į jų gyvenimą.
Zibainis
Uncategorized
076
LAIMINGA ARBA TIK KVAILA?
LAIMINGA, AR TIESIOG KVAILĖ? Ira, tylią, nepastebimą merginą, draugės vadino ne kitaip kaip „laimingoji kvailė“.
Zibainis
Uncategorized
0107
KORTELĖ: NEPLANUOTAS ŠEIMOS PASAKOJIMAS
TĄ VASARĄ AŠ PABĖGAU. Tiesiog surinkau lagaminą, uždarau duris ir išėjau pas vyrą. Man buvo dvidešimt dveji.
Zibainis
Uncategorized
0138
Nauja pradžia: nuo kritikos iki priėmimo
Jurgis voslė iš autobuso. Kojos buvo sustingusios, sąnariai graudė, o lagaminas atrodė dvigubai sunkesnis.
Zibainis
Uncategorized
030
Laiko šešėlis prieš laimę
Šešėlis prieš laimę Tyliame miestely prie kalvų papėdės, kur rytą vis dar klaidžiojo rūkas, Austėja su
Zibainis