Uncategorized
013
Gėlėmis papuoštas dėmesys
Vėjūnė guli užmerkusi akis. Priešingoje lovoje, prie kitos sienos, sėdi Nijolė, sukryžiavusi kojas, ir
Zibainis
Uncategorized
0105
Meilės vardan
– Ponele, gal galite pasakyti, kur yra Vytauto gatvė? Aš jau kelis ratus nuėjau, niekas nežino.
Zibainis
Uncategorized
0152
Kaltė be ribų, arba Kaip susiklostė žvaigždės
Jurgis prilaikė restorano duris, leisdamas žmonai įeiti pirmai. Duris už jų sklandžiai užsidarė, prislopindamos
Zibainis
Uncategorized
023
Paliko vaiką ir pabėgo: O, tu… Pramiegojai, sena… – Maria atsiduso, purtydama galvą.
Buvęs senas sudužęs autobusas buvo uždusęs. Pro atvirus langus plūdo trisdešimt laipsnių karščio oras
Zibainis
Uncategorized
056
Trijų valandų rytiniai ryšiai: šiukšlių rinkėjo kasdienybė
Vilius keldavosi trečią valandą nakties ir dirbo šiukšles surinkdavo miesto gatvėse. Dėl gerų mokyklos
Zibainis
Uncategorized
058
Paliko man vaiką ir dingo. Oi, tu… Užmiegojau, sena… – Maria atsikvėpė, purtydama galvą iš vienos pusės į kitą.
„Paliko man vaiką ir pabėgo. Ak, tu… Užmigai, senąja…“ – Marija pakerėjo galvą iš vienos
Zibainis
Uncategorized
082
„Ar priešingai, jei pasiskolinsiu tavo vestuvinę suknelę? Juk ji tau jau nebereikalinga.“
– Ar neprieštarauji, jei aš apsivilksiu tavo vestuvinę suknelę? Juk tau ji jau nereikalinga, – šypsojosi draugė.
Zibainis
Uncategorized
095
„Ar nieko neturi prieš, jei pasipuošiu tavo vestuvine suknele?“ – šyptelėjo draugė.
– Nėra nieko blogo, jei aš apsivilksiu tavo vestuvinę suknelę, tiesa? Tau ji jau nereikalinga, – kvatnojusi
Zibainis
Uncategorized
064
Gėlėmis papuoštas dėmesys
Vėjūnė guli užmerkusi akis. Priešingoje lovoje, prie kitos sienos, sėdi Nijolė, sukryžiavusi kojas, ir
Zibainis