Uncategorized
032
Kitas Ivanas…
**Kitas Jonaitis…** Tomas pajuto, kaip Rūta palietė jo ranką. – Ką? – Jis atmerkė akis. – Ar jau prasidėjo?
Zibainis
Uncategorized
0118
Aš pasirinksiu tave…
Aš tave pasirinksiu… Pirmąją dieną universitete dvi merginos iškart pastebėjo viena kitą.
Zibainis
Uncategorized
053
Aš paskambinsiu tau rytoj
Jonas gulėjo ant nugaros. Ant jo peties, po raktikauliu, prisirišęs buvo Martos galva. Vieną koją ji
Zibainis
Uncategorized
059
Kitas Ivanovas…
Dainius pajuto, kaip Gabija palietė jo ranką. — Ką? — jis atmerkė akis. — Ar prasidėjo? Ji paslaptingai
Zibainis
Uncategorized
026
„MOJOS TURI BŪTI GERESNI UŽ TELEFONUS“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLIAUSTI GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
047
Tokia jau lemta!
Tik tokia likimo valia Gabija skubėjo namo. Po tirpstančiu sniegu pasitaikydavo nesuskystusio ledo gabalų
Zibainis
Uncategorized
021
„MANO MOČIUTĖ NETURĖJO TELEFONO, BET KLAUSĖDAVAIS GERIAU NEI KAS NORS…“
MANO MOČIUTĖ NETURĖJO MOBILAUS TELEFONO, BET MOKĖJO MANE KLAUSYTIS GERIAU UŽ VISUS… Mano močiutė neturėjo
Zibainis
Uncategorized
075
Dar viena iššūkis…
Dar viena problema… „Aušra, eikime, prašau,“ maldavo Rūta. „Nenoriu. Ten nieko nepažįstu. Eik viena arba
Zibainis
Uncategorized
044
Butas
Kai Rūta su vyru įsikraustė į naują namą, pirmame aukšte jau gyveno pensininkų pora. Ona ir Vytautas
Zibainis