Rasa atsibudo nuo skausmo. Kažkas svarbaus sapnuojosi jai prieš pabundant, bet skausmas užgožė prisiminimą.

Nelygėta Augina nuo mažens nekęsdavo savo vardo. Senoviškas, senų laikų. Kai užaugo, motina papasakojo

Kiekvieną dieną jauni žmonės praeina priešais vienas kitą, bet nieko įvykusio – jokio užsidegimo, jokios

Prašau, pakvieskite Laimę… Nuo ryto Gabrielę persekiojo jausmas, kad kažkas turėtų nutikti.

„Viskas bus gerai, sūnau…“ „Tautvydai, sūnau, čia mama,“ – tylus balsas pasigirdo telefonu.

„Aš irgi nenoriu pykti. Bet kada tu, pagaliau, pritaisysi tą knygų lentyną?“ Šeštadienį po pusryčių Gabija

Rugpjūtis buvo šiltas, sausas, saulėtas. Žemas rudeninis saulė akis akino, ypač vakare. Tomas nuleido

„Aš irgi nenoriu pykti. Bet kada tu, pagaliau, prisišausi tą lentyną?“ Šeštadienį po pusryčių Ieva ėmėsi

Septyniasdešimtmečio ribą kertanti moteris įėjo į drabužių parduotuvę. Jos plaukai buvo sužvalgyti, drabužiai









