Uncategorized
037
Ankstyvas pavasaris Vilniaus senamiestyje: švelnūs vėjai ir pirmieji žiedai
Pavasaris atėjo anksti. Ketverių metų mergytė Gabija žiūrėjo į “naujoką”, kuris neseniai
Zibainis
Uncategorized
0105
Kotryna lėtai žengė ant tobulo pripjaustytos vejos, tarsi įžengtų į sceną. Kiekvienas jos judesys buvo tikslus ir šaltai išmatuotas. Ji žinojo: tai ne paprastas sugrįžimas. Tai – jos kerštas.
Liepa lėtai žengė tobulai prikirptą veją, tarsi įžengtų į sceną. Kiekvienas judesys tikslus, šaltai išmatuotas.
Zibainis
Uncategorized
031
Kiekvieną popietę, išeidamas iš gimnazijos, Tomas vaikščiodavo akmenimis grįstomis gatvėmis su kuprine pakabinta ant vieno peties ir laukine gėle švelniai spaustą tarp pirštų.
Kiekvieną popietę, išėjęs iš mokyklos, Tomas vaikščiodavo akmenimis grįstomis gatvėmis su kuprine viename
Zibainis
Uncategorized
024
Tauja, nepyšk, bet kartu su tavimi gyventi neketinu.
Na, Toma, nepiktuok ant manęs, bet aš su tavimi gyventi nebūsiu. O gal pabandom, Algai? Toma žiūrėjo
Zibainis
Uncategorized
031
Smėlis, praslydęs per pirštus
Šeštadienio vakaras. Namas tylėjo kaip kapas, ir tik židinio ugnies trakštelėjimai drumzdėjo tą tirštą tylą.
Zibainis
Uncategorized
075
Tą naktį, kai išėjau į gatvę, nežinojau, kur keliausiu. Mano lagaminas atrodė toks sunkus, tarsi būtų prikrautas akmenimis, bet aš jį spausčiau, lyg neščiau savo laisvę.
Kai tą naktį išėjau į gatvę, nežinojau, kur mane nukels kelias. Mano lagaminas atrodė toks sunkus, tarsi
Zibainis
Uncategorized
0254
Aš jūsų anūkė!
Mamai už tave atėjo, susiruošk. Visuomenėje plačiai paplitęs nuomonė, kad kiekvienas vaikas vaikų namuose
Zibainis
Uncategorized
021
Svarba savęs laiko: kaip rasti balansą šiandieniniame Lietuvos tempo
Tai buvo vienas iš tų ramių vakarų, kai draugas Lukas Petrauskis užsuko pas mus kavos. Sėdėjom, kalbėjom
Zibainis
Uncategorized
0172
Žentas pareiškė, kad nematau savo dukters, jei neparduosiu mamos namo
Žentas pareiškė, kad nebematysiu savo dukters, jei neparduosiu motinos namo Pusę gyvenimo praleidau viena.
Zibainis