Uncategorized
0354
„Galbūt Oksana teisi? Jie turi šeimą, netrukus gims vaikas. Kaip tai atrodys, kad tu gyveni su jais?“
“Galina, gal Oksana ir teisi? Jie turi šeimą, greitai gims vaikas. Kaip tai atrodys, kad tu gyveni
Zibainis
Uncategorized
030
Vienatvės Širdžių Istorija
Širdžių, kurios laukia Prieš pat Naujuosius metus mažame prieglaudos name prie Kalnų ežero seniukės su
Zibainis
Uncategorized
0187
„Sūneli, noriu namo“: kaip mane išvijo iš gimtų namų dėl kambario nuomos
„Sūnau, aš noriu namo“: kaip mane išvijo iš gimtosios buto už kambarį Istorija, kurią neįmanoma skaityti be ašarų.
Zibainis
Uncategorized
0186
Šventinę naktį, kai mūsų šeima susirinko prie stalo, dukra su vyru paruošė staigmeną
Kaledų naktį, kai visa mūsų šeima susirinko prie šventinio stalo, mano duktė Gabija ir jos vyras Martynas
Zibainis
Uncategorized
0100
„Sūnau, noriu grįžti namo“: kaip mane išvarė iš savo buto dėl kambario
Petras Kazlauskas stovėjo senojo Kauno penkiaukščio balkone ir nervingai rūkė. Rankos drebėjo, širdis
Zibainis
Uncategorized
033
Vienatvės Širdžių Pasakojimas
Vienišų širdžių istorija Prieš patiems Naujiesiems metams, mažame miestelyje po Žemaičių aukštumų slėniuje
Zibainis
Uncategorized
068
Draugė, nuo kurios pykina: baisi draugystės istorija
Draugė, nuo kurios pykina: istorija apie draugystę, dėl kurios baisu Aš visada buvau atsitraukusiu žmogumi
Zibainis
Uncategorized
0267
„Tegul jie gyvena pas tave! Juk tu jį taip išauklėjai!“ – rėkė man į ragelį mano buvęs vyras.
„Tebūnie jie pas tave! Tu juk jį tokį auklėjai!“ – klykdo telefonu mano buvęs vyras, Vytautas.
Zibainis
Uncategorized
0184
Išvijo kaip benamį šunį
— Panelė, jūsų telefonas nukrito! Palaukite! — sušuko nepažįstamas vyras, perbariant lietaus garsus.
Zibainis