Uncategorized
0142
Ten, kur kadaise buvo namai
Kai Liepa žengė per gimtojo kaimo žemę po dvidešimties metų, pirmas, ką ji pamatė, buvo senas Bronius
Zibainis
Uncategorized
091
Kur kažkada buvo namai
Kur kažkada stovėjo namas Kai Liepa žengė į gimtosios kaimo žemę po dvidešimties metų, pirmas, ką pamatė
Zibainis
Uncategorized
0309
Niekada Nebuvusi Moteris
Niekas nepastebėdavo Aldonos. Ne autobuse, ne vaistinėje, netgi savo paties laiptinėje, kur ji gyveno
Zibainis
Uncategorized
0173
Šviesa už horizonto
Kiekvieną rytą 6:48 Audronė atsiverdavo užuolaidas. Ne anksčiau, ne vėliau. Būtent tą akimirką, kai pirmieji
Zibainis
Uncategorized
0386
Moteris, kurios nebuvo
Niekas nepastebėdavo Aldonos. Ne autobuse, ne vaistinėje, netgi ne savo paties laiptinėje, kurioje ji
Zibainis
Uncategorized
075
Ten, kur nesitiki
Ten, kur nesitiki Kai Giedrė išėjo iš laiptinės, jos pirštai lyg patys nusprendė neužsidėti žiedo.
Zibainis
Uncategorized
048
Ten, kur tylu
Ten, kur tylu Laiškas atėjo lapkričio pabaigoje – nublukęs vokas, be atgalinio adreso, lyg jį būtų atnešęs
Zibainis
Uncategorized
048
Švelni našta
Nesvarus svoris Iš pirmo žvilgsnio niekas nepagalvotų, kad su Vytautu kažkas ne taip. Aukštas, prabangus
Zibainis
Uncategorized
077
Ten, kur nesitiki
Ten, kur nesitiki Kai Gabija išėjo iš laiptinės, jos pirštai lyg patys nusprendė nevilkti žiedo.
Zibainis