Uncategorized
083
Kol dega lempa – ne viskas prarasta
Lauke kvepėjo troškinta kopūstais ir senu laidu. Tas pažįstamas vakarinis kvapas skverbėsi pro durų plyšius
Zibainis
Uncategorized
079
Kai oras slegia
Nuo pat ryto bute buvo ne tik tyla – ji buvo įtempta, tiršta, tarsi prieš audrą. Ne ramybės tyla, o nerimą
Zibainis
Uncategorized
026
Kol dar ne per vėlu
Tomas sėdėjo ant stotelės suolo, žiūrėdamas, kaip automobiliai lėtai slenka šlapia gatve. Šaltas kovo
Zibainis
Uncategorized
030
Kol dar ne per vėlu
Jonas sėdėjo ant stotelės suolo, žiūrėdamas, kaip automobiliai lėtai slenka šlapia gatve. Šaltas kovo
Zibainis
Uncategorized
0432
Kaip kaimynai išmokė moterį nustatyti ribas įžūlumui
Šiandien noriu užsirašyti, kaip mano žmona Gabija sutvarkė nemalonią situaciją su gretimais svečiais.
Zibainis
Uncategorized
0444
„Tu juk nieko nespėji“: vienas vakaras atvėrė akis į visą tiesą
— Džiugas ir Rūta pakvietė mus į svečius, — pasakė Tomas pietų metu, net nežiūrėdamas į žmoną.
Zibainis
Uncategorized
032
Šešėliai virtuvėje
Šešėliai virtuvėje Kai Dovydas trečią kartą pamatė kriaušės pyragą ant virtuvės stalo, kurio jis tikrai
Zibainis
Uncategorized
023
Sargas Stepanovas
Sargas Stepukonis Stepukonis atsirado gamykloje pirmųjų šalnų pradžioje. Niekas nežinojo, iš kur jis atėjo.
Zibainis
Uncategorized
032
Šešėliai virtuvėje
Šešėliai virtuvėje Kai Martynas trečią kartą pamatė virtuvės stale kruopelę kriaušių pyrago, kurio tikrai
Zibainis