Uncategorized
0221
Kai mes miegojome, jie atėjo
Jie atėjo, kai mes miegojome Rūta Rimantienė pabudo nuo garsų, kurių iš pradžių negalėjo atpažinti.
Zibainis
Uncategorized
052
Svetima, bet artima, brangi
Seniai, labai seniai įvyko šis įvykis, bet atrodo, lyg tai būtų vakar. „Mama Faidai, kaip tau sekasi?
Zibainis
Uncategorized
011
Noras gyventi pasaulyje
“Labas rytas,” surūkė Daiva, įsiverždama į kabinetą ir numindama prie savo darbo stalo, įjungė
Zibainis
Uncategorized
027
Ne kaip filme, bet panašu
Ne kaip seriale, bet panašu Rūta mylėjo serialus ir svajojo, kad jos gyvenimas būtų toks pat gražus kaip ekrane.
Zibainis
Uncategorized
036
Išeiti su pagarba
Tikrai žmoniškai reikia išeiti Marija dabar yra įsitikinusi, kad moterys, kurios išsiskyrę su vyrais
Zibainis
Uncategorized
057
Juokas per ašaras
Juokas per pykčius Valentina Jonuškienė padėjo anūkei lėkštę su barščiais ir atsisėdo priešais, stebėdama
Zibainis
Uncategorized
0111
Paslaptis, kuri liko neatskleista
Po mirties neslėpė paslapties Baigusi pedagoginį institutą, Dovilė grįžo į gimtąjį miestą – labai norėjo
Zibainis
Uncategorized
047
Noras gyventi nuostabioje pasaulyje
— Labas rytas, — nurietėjo Danutė, įeidama į kabinetą ir atsisėdusi prie savo darbo vietos, įjungė kompiuterį.
Zibainis
Uncategorized
031
Išlikti nepalenkiamam likimo išbandymuose
Durėti likimo smūgius Kabineto durys atsivėrė, slenkstyje pasirodė ūgiuotas, išsilaipinęs jaunas vyras
Zibainis