Septintojo dešimtmečio pabaigoje supratau, kad baisiausia – ne tuščias butas, o namai, prikimšti žmonių

Atmintis apie svetimą vyrą — Jūratė, atleisk, man reikia vykti. — Žmona paskambino? Varyk, žinoma.

Septintajame dešimtmetyje supratau, kad baisiausia – ne tuščias butas, o pilnas namas žmonių, kuriems

— Kaip tu galėjai?! — rėkė Austėja, mojuodama susmulkintu lapu. — Kaip galėjai pasirašyti šitą nesąmonę?

Gili, tamsi naktis lėtai traukėsi, artindama neišvengiamą atsisveikinimo akimirką. Aušo. Barbora visą

Ji negali meluoti po kupolu. Mokykloje Tomas niekada nebuvo uždarbis, tačiau mokėsi puikiai.

DVARGA “Kam gi taip jaunas mergaites vienas leidžia keliaut? Vos paauglės, o jau stovi kelkraštyje

— Ne, Ona, tu nieko nesupranti! Aš nebegaliu taip gyventi! — Dovilė gniaužė draugės ranką taip stipriai

Tai buvo tamsi ir tyli naktis, artėjo atsisveikinimo akimirka. Aušo. Ona visą naktį sėdėjo prie savo
