Zibainis – Page 2

Drąsus lietuvis šoka į ledinį ežero vandenį gelbėti elnio, kuriam ant galvos užstrigęs kibiras

Gyvūnas buvo pastebėtas plaukiantis į Kuršių marias, netoli Nidos, Lietuvoje, su dažų skardine ant galvos

Verkiau ilgai. Ne tyliai, ne sulaikytai – o taip, kaip verkia žmonės, per ilgai kandę dantis. Ašaros lašėjo ant stalo, į lėkštę, per pirštus.

Verkiu jau ilgai.Ne tyliai, ne santūriai o taip, kaip verkia tie, kurie per daug laiko laikė viską savyje.

— Tėti, susipažink, čia mano būsima žmona, ir tavo marti, Varvara! — tryško džiaugsmu Borisas. — Kas…

Tėveli, susipažink, čia mano būsimoji žmona ir tavo marčia, Austėja! su švytinčiu veidu ištarė Povilas. Kas?

Aš sau perku aukštos kokybės kalakutieną ir gaminu garuose keptus kotletus, o jam tenka pasenusi kiauliena su pasibaigusiu galiojimu

Man dabar penkiasdešimt septyni metai. Su vyru legaliai susituokę jau virš trisdešimties metų, visą tą

Ilgai verkiau. Ne tyliai, ne susivaldžiusi – o taip, kaip verkia tie, kurie per ilgai laikė viską savyje. Ašaros varvėjo ant stalo, į lėkštę, per pirštus.

Ilgai verkiau.Ne tyliai, ne ramiai o taip, kaip verkia žmonės, kurie per ilgai spaudė save viduj.

Metus mokėjo pinigus vaikui, o vėliau sužinojo, kad jis – ne jo

Nu žiūrėk, papasakosiu tau istoriją, kurią vakar išgirdau iš draugo net nežinau, verkti ar juoktis…

Vienas įvykis, nutikęs prieš daugelį metų, man išliko ryškus ir detaliai įsirėžęs atmintyje. Tai buvo Alinos gimtadienio diena – ji atėjo į darželį vilkėdama visiškai naują suknelę. Tačiau vos po kelių minučių aštrus riksmu perskrodė ramybę.

Rytas prasidėjo su nauja atvykėle mūsų darželio grupėje mergaitė vardu Rasa. Ji buvo panašaus amžiaus

Markas prieš savaitę pakvietė ją apsistoti stovyklavietėje.

Diana atsibudo pusę penkių ryto. Reikėjo susidėti daiktus ir sprukti, kol dar neprasidėjo sekmadieninės maldos.

Verkiau ilgai. Ne tyliai, ne santūriai – o taip, kaip verkia žmonės, kurie per ilgai laikė viską savyje. Ašaros krito ant stalo, į lėkštę, ant mano pirštų.

Verkiau ilgai.Ne tyliai, ne tramdytai, o taip, kaip verkia žmonės, kurie per ilgai laikė viską savyje.