Rūta trisdešimt septynerius metus dirbo Šiaulių siuvimo fabrike, kol tas fabrikas liko tik iškaboje.

Rasa Jankauskienė nulaužė nagą per pačią nesėkmingiausią dieną, kokia tik galėjo pasitaikyti — ketvirtadienio

— Rasa, vaikeli, prieš nuspręsdami, kur man būtų geriau gyventi, gal pirmiausia paklauskite, kur aš pati

Rūta Kazlauskienė tris metus nešiojo šitą skaudulį kaip akmenį kišenėje — nedidelį, bet tokį, kurį pirštai

**Jeigu vieną dieną gyvenimas tave nustebins kažkuo nepaprastai gražiu, neskubėk klausti, kodėl tokia

Vilniaus priemiesčio skalbykla veikė iki vienuolikos vakaro, ir Rūta mokėjo rinkti monetas žarstyklėje

Keturi šimtai litų per metus — tiek Marytė Kazlauskienė gaudavo už tai, kad kiti žmonės iš viso pasiekdavo

Dirbu registratūroje Kauno klinikų poliklinikoje jau vienuolika metų, ir per tą laiką pamačiau viską

— Vytai, važiuojam pažiūrėti tos mergaitės! — įsakė barzdotas vyras. Tačiau kai Rasa išgirdo šiuos žodžius