Uncategorized
056
Sulaukus senatvės vaikai prisiminė, kad turi mamą, bet aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Oi, klausyk, turiu tau ką papasakoti tikra gyvenimo ironija, kurią pati išgyvenau, nors dabar žiūriu
Zibainis
Uncategorized
023
Vietoj savęs
Už vietoj savęs Pamotė puikiai matė, kad Ieva nenori tekėti už našlio ir ne dėl to, kad šis jau turėjo
Zibainis
Uncategorized
026
Jis pateko į automobilio avariją, per kurią rimtai susižalojo abi kojas. Ir viskas baigėsi…
Papuvęs į avariją, labai stipriai susižalojau abi kojas. Ir viskas… Geras darbas, žadėjusi vieta
Zibainis
Uncategorized
019
Nuo neapykantos iki meilės
Nuo neapykantos iki meilės Aleksas širdyje niekino šunis. Nuo pat tų laikų, kai jį apkūnų, rusvaplaukį
Zibainis
Uncategorized
06
Aš pasisiuvau išleistuvių suknelę iš tėčio marškinių jo atminimui – klasiokai juokėsi, kol direktorius paėmė mikrofoną ir salėje stojo tyla
Aš susapnavau, tarytum audros debesys virš stogo Vilniaus Antano Baranausko gimnazijos sklando, kai aš
Zibainis
Uncategorized
022
Jis buvo vienišas milijonierius, ji – jo nepastebima darbuotoja. Vieną vakarą jis aptiko ją vieną švenčiančią gimtadienį, o vienas paprastas klausimas viską pakeitė.
Buvau vienišas milijonierius, o ji mano neregima darbuotoja. Vieną vakarą radau ją švenčiančią gimtadienį
Zibainis
Uncategorized
013
Išsilaisvinimas
Išsilaisvinimas Gabija pabudo nuo įkyriai cypiančio, ryžtingo telefono skambučio. Tas garsas įsiveržė
Zibainis
Uncategorized
035
Kerštas patiekiamas šaltas: Kaip išvarytas podukris po 15 metų sugrįžo atsiimti „skolos“…
Kerštas atšaldytas laiku: Kaip išvarytas posūnis grįžo atsiimti skolos po penkiolikos metų…
Zibainis
Uncategorized
07
Sveta gulėjo ant sofos, žiūrėdama į lubas. Neramios mintys neleido jai užmigti. Ir kaip gali užmigti, kai tavo mažylė serga. Kodėl aš vedžiau ją į tą darželį? Jei dar būtų pabuvusi namie dieną kitą, galbūt nebūtų pasigavusi šios ligos…
Rasa guli ant sofos, įsistebeilijusi į lubas. Neramios mintys neleidžia jai užmigti. Ir kaip čia užmigsi
Zibainis