Zibainis – Page 2

– Mes jauniname kolektyvą, jūsų kabinetą išlaisvinkite rytoj – šypsojosi direktorius, nežinodamas apie skambutį iš ministerijos.

— Mes atnaujiname kolektyvą, — tarė Viktoras Bernotas, balsu tarsi pranešdamas ką nors malonaus.

„Tu gali ateiti pas mane antradieniais ir ketvirtadieniais, bet savo dantų šepetėlį palik namie.“ – bendravimas su lediniu vyruJis tylomis uždarė duris, palikdamas tarp jų šaltą tylą, kuri skaudino labiau už bet kokį žodį.

Gali ateiti pas mane antradieniais ir ketvirtadieniais, bet dantų šepetėlį palik namie. – bendravimas

– Tegul tavo sesuo gyvena pas mamą! Mano namai ne poilsio bazė ir ne tavo giminių problemų sandėlis! – atkirto Rasa.

**Gruodžio 15 d.** – Na, kodėl taip staigiai? – Andrius pažvelgė į žmoną su nuostaba. – Monika gi bėdoje.

– Man čia prieglaudos nereikia, – varė šunį Lina. Kol prie kepyklos pasirodė du nepažįstamieji.

Šuo atsirado prie kepyklėlės paskutinę rugsėjo savaitę, kai rytais jau kvepėjo drėgna žeme ir dūmais

Senas šuo penkerius metus vienas gyveno sodyboje. Kai šeimininkai grįžo, pamatė tai, kuo niekas netikėjoŠeimininkai išvydo, kad šuo per tą laiką buvo išmokęs atidaryti duris, pasidaryti maisto ir net prižiūrėjo sodybos daržą, o ant slenksčio jų laukė tvarkingai sudėti penkerių metų laiškai, rašyti letena.

Šeima paliko seną šunį sodyboje ir išvyko į užsienį penkeriems metams. Kai grįžo, rado ne apleistą sklypą

Apie žmonos išdavystę sužinota prie šeimos stalo — po 20 metųNuo tos akimirkos tylus vakarienės garsas virto širdį draskančia tyla, o prieš tai buvę prisiminimai subyrėjo kaip senas molinis puodas.

Jos anūkui sukako dvidešimt, ir visus tuos dvidešimt metų Živilė žinojo: jis – ne jos anūkas.

„Aš alkanas iš darbo, pagamink ką nors.“ Vaikinas, su kuriuo susitikinėjau pusmetį, pasakė vieną frazę, po kurios paprašiau jo išeiti.

Aš alkanas iš darbo, paruošk ką nors valgyti. Tas kavalierius, su kuriuo susitikinėjau pusę metų, pasakė

— Kadangi pagimdė dukrą, o ne sūnų, tuoj pat išsikraustyk iš buto, — rėžė anyta. Vyras stojo petys į petį su žmona.

— Kartą pagimdei dukrą, o ne sūnų, išsikraustyk iš buto, — pareiškė anyta. Vyras atsistojo šalia žmonos

— Aš pusę metų taupiau šiam remontui, rinkau kiekvieną ruloną, o jūs atėjote ir nudrėskėte tapetus, nes jums, matote, spalva pasirodė gedulinga?!

— Pusę metų taupiau šitam remontui, kiekvieną ritinėlį rinkau, o jūs atėjote ir nuplėšėte tapetus, nes