Zibainis – Page 2

— Lukas, manau… nužudžiau katę… — šnibždėjau į telefoną.

Kas tai? atsakė Lina neramiai, balso be drebėjimo. Kaip kas tai? Ką daryti? Bent išeik iš automobilio

Verslo klasėje vyrauja įtampa. Keleiviai šaltai žiūrėjo į seną moterį, kai ji atsisėdo savo vietą. Tačiau skrydžio pabaigoje lėktuvo kapitonas vis tiek kreipėsi į ją.

Užuosti kabinoje buvo tamsus, neramus skausmo dvelksmas. Keleiviai skubiai apžiūrėjo seną moterį, kai

«Močiute, jums kitame skyriuje», – šypsodamiesi jauni darbuotojai žiūrėjo į naująją kolegę. Jie dar nežinojo, kad aš nusipirkau jų įmonę.

20260604, penktadienis, darbinė diena Kas tu toks? šauktelėjo jaunas vyras už registracijos vartų, neatskiriant

Gimdymo skyriuje paskelbta, kad kūdikis neįveikė – vėliau sužinojo, kad jos sūnus gyvena biologinio tėvo šeimoje.

2026m. birželio 15d., penktadienis Šiandien vėl galvoju apie mūsų jaunystės svajonę, kurią išpilau į

Kas čia? Marija Pociūtė kartu su Myku (Mykolo) išėjo į verandą ir žiūrėjo į svečius. Aš čia, Marija Pociūtė!

— Myk, mes jau penkerius metus laukiame. Penkerius. Gydytojai sako – vaikų nebus. O štai…

Mikas, mes penkerius metus laukėme. Penkerius. Gydytojai sakė vaikų mums nebus. O štai Mikas, žiūrėk!

— Mama, gal močiutė tiesiog pasiklystų? Tokiu atveju visiems bus geriau, — iššaukė Masa.

Mama, kiek dar gali? Ar tikrai visą gyvenimą mane vargsiesi? aš, penkiolikos metų Aistė, atsakiau jam

Matysiu tave, ne bėk. Ką veiki mūsų laiptinėje? – Katinas apgailestaujančiai žiūrėjo, tyliai glostydamas ledės svoris įgūžęs letenas, ant mažos ledo kristelio, susidariusio nuo ištirpusių kailio lašų. Tarsi sakytų: suklydau, taip nutinka, atleiskite…

Kai tas šerkšnas, nešiojantis dėvėtą kailį, pirmą kartą pasirodė kiemo kieme, niekas jo nebesimindėjo.

Istorijos tęsinysNaują ryto šviesa apšvietė senąją dvarų aikštę, kurioje atsiskleidė ilgam lauktas paslapties atskleidimas.

20260615, Dienoraštis Rytas manęs pasitiko tame pačiame lovos krašte, kur vakar vakare suskilęs iš savo minčių.