Kai Vaclovas Petrauskas sulaukė trisdešimt metų, jam nieko nebuvo nei žmonos, nei vaikų, tik viena nuoma

Klausau, kaip jos balsas švelniai, beveik šnabždėdamas, keldžiasi iš betono šaligatvio šalia mano stalo

Sveikas, drauge, noriu papasakoti tau seną istoriją, kurią visada prisimenu, kai sėdžiau prie laužo ir

Likimas ištiestė ranką Ieva turėjo, atrodė, normalią šeimą: tėvas Jonas ir motina Ona, viskas tvarkėsi

Mano sūnus man pasakė, kad nupirko man namą kaime bet kai atvykau, pajutau, lyg žemė paslystų man po kojomis.

Jis tave iš purvo ištraukė Sūnau, paaiškink man, ką tik rasi šioje mergelėje? Tautų šeimininkės balsas

Rūkas prasklando Pastaruoju metu Austėja dažnai galvoja apie savo gyvenimą. Ją vargina nuobodulys kiekviena

Valentinos patarimu, vyras išvežė liga ištiktą žmoną į užmirštą kraštą Po metų grįžo dėl jos turto.

Tu jam niekas Gal metas pagaliau susipažinti su tavo sūnumi? Domas atmeta šalia kavos puodelį ir žiūri į Aistę.