Žinai, noriu papasakoti tau vieną istoriją, kuri man vis dar sukasi galvoje. Prieš tris metus išsiskyrėm

Pažadas Važiavau vakariniu keliu pro rudeninius lietaus lašus, tvirtai laikydamas vairą. Keleivio vietoje

20241005, rytas. Atsiminimų jūra netikėtai išplūdo, kai vėl girdėjau, kaip Viltė, mano kaimo kaimynė

Dienoraščio įrašas Pastaruoju metu mano mintys sugrįžta į Varnelę mūsų pilką, tarsi užmirštą miestelį

Kas tu tokia, kad man nurodinėtum! Zita Petronaitė sviedė skudurą tiesiai į marčios veidą. Mano namuose

Nekelkite akies nuo laimės Vieną kartą, jaunystės šviesoje, Eglė pasivaikščiojo per triukšmingą Kauno turgų.

Pamačiau, kad vyras nusipirko dovaną kolegai, ir aš atšaukiau šeimos vakarienę. Irena, ar tu išprotėjai?

Purvinasis angelas Gerda lėtai traukėsi atatupsta, akimis nenuleisdama milžiniško šuns, kuris ramiai

Antanina Petronė žingsniavo po lietumi ir verkė. Ašaros bėgo jos veidu, susimaišiusios su lietaus lašais.









