Jei dar karta mano vakarienę pavadinsi šiukšlėmis pati išsirinksi sau pietų vietą po atviru dangumi!

Dimai, Dimai, atsikelk, Ugnė vėl verkia! šaukdavo mažytis Sauliukas, traukdamas mane už marškinėlių rankovės.

Aistė Jonkutė gyvena netoli mažos, beveik pamirštos kaimo vietovės prie Lietuvos vidurio. Jos skurdžioka

Aistė sukako trisdešimt metų ir staiga pajunta, kad jos gyvenimas panašus į ilgą pauzę. Dieną ji sėdi

Žinai, prisimenu tą lapkričio vakarą, kai lašai su sniegu klydo pro langą, o vėjas šiaudė kaip alkanas vilkas.

2025m. gruodžio 9d., dienoraštis Vakar vėl atvažiavome prie tos senos, už kaimo ribų, namų.

Aš Audra, mamos leidimo laisvalaikio mama. Mano sūnui Domantui šiemet dvi ir pusė metų. Kiekvieną dieną

” Ne. Nusprendėme, kad tau geriau nevežti žmonos ir vaiko į šį butą. Ilgai kentėti nepatogumų negalėsime

Vyras nusprendė išvežti mūsų sūnų į močiutės kaimą prieš mano valią. Dovydai, ar tu tikrai rimtai?