Uncategorized
081
Kai turėjo atvykti mano tėvai, pradėjau tvarkyti namus.
Esu santykiuose su savo vaikinu jau du metus. Jis pasipiršo man, žinoma, sutikau. Vis dėlto mane glumino
Zibainis
Uncategorized
022
Antrojo mano vyro dukra atsikraustė gyventi pas mus, o jos reakcija mane tiesiog pritrenkė
Įsivaizduok, man dabar 52-eri ir, žinok, tikrai radau tą tikrąją meilę susituokėm kiek vėliau nei dauguma
Zibainis
Uncategorized
010
Svainė mūsų sūnų ištraukė iš mūsų šeimos glėbio.
2024 m. birželio 7 d., Vilnius Kartais, kai sėdžiu ramiai prie lango, ir žiūriu į Vilniaus senamiestį
Zibainis
Uncategorized
09
Po to, kai mano biologinė mama pralaimėjo kovą su vėžiu, tėtis nusprendė į mūsų namus atvesti naują moterį, kuri turėjo tapti mano ir mano brolių motina. Ilgą laiką priešinausi vadinti ją „mama“, tačiau laikui bėgant tapo aišku, kad ši moteris tikrai nusipelnė šio vardo.
Po to, kai mano biologinė mama pralaimėjo kovą su vėžiu, tėtis nusprendė, kad mūsų namams reikia naujos
Zibainis
Verslininkas-kavalierius atėjo į restoraną be piniginės, norėdamas patikrinti, ar esu materialistiška. Tuomet nepasimečiau… Štai ką padariau…
Restoranas Vilniaus senamiestyje alsavo prabangos dvelksmu: jauki prieblanda, tyli muzika, padavėjai
Zibainis
Ponas verslininkas atėjo į Vilniaus restoraną be piniginės, kad patikrintų, ar esu materialistė. Tąkart nesutrinku… Štai ką padariau…
Restoranas, į kurį Justas pakvietė mane antram pasimatymui, alsavo demonstratyvia prabanga: minkštas
Zibainis
Uncategorized
020
Mano močiutė pasakojo, kad pasislėpė tuščiame kaimo name. Pasiūliau jai padėti, bet ji maloniai atsisakė, sakydama, jog turi viską, ko reikia.
Vėsų rudens rytą, laukiu autobuso Vilniaus stotelėje. Prasideda lietus, o iki išvykimo lieka vos penkios minutės.
Zibainis
Uncategorized
021
Aš vengiu gerti arbatą pas uošvę namuose, o ji žino, kodėl taip elgiuosi, bet mieliau apsimeta, kad problemos nėra.
Žinai, mano anyta tai žmogus su labai sudėtingu ir nelankstumu charakteriu. Nuolatiniai ginčai bei jos
Zibainis
Verslininkas-kavalierius atėjo į lietuvišką restoraną be piniginės, norėdamas patikrinti, ar esu materialistiška. Tuomet aš nesutriko… Štai ką padariau…
Dienoraščio įrašas Šiandien vis dar gyvuojantis prisiminimas apie vakarą Vilniaus restorane su Aidas
Zibainis