Atsirandi kaip šiukšlė iš kibiro! sušuko Dmytro Petrovich. Gali grįžti ten, iš kur atėjai! Tėti, ko tu taip?

20251130, Vilnius, mano dienoraštis Vakar, kai Maksas buvo neprognozuojamai iškritęs į gilų, beveik neigiamą

Nebešukuoju vyrui marškų po to, kai jis šnekėjo, kad mano darbas tik sėdėti namuose. Kurgi tu galėtum

Vieną dieną mano uošvės jubiliejaus šventėje man nebuvo vietos. Aš tylėdama apsisukau ir išėjau, o paskui

20251203 Šiandien vėl susidūriau su sunkia mokymosi pamoka apie tai, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas

Aš prisimenu, kaip Austėja, vos penkeriukas, įkabojo gyvenimą vaikų namuose. Paskutinį kartą ji lankė

Ignas sako, kad važiuoja komandiruotė, o aš pastebiu jo automobilį prie artimiausios draugės, Viltės, pastato.

Kleino dvaras Vilniaus priemiesčiu jau daugumą dienų yra ramus tvarkingas, šaltas ir brangus.

Berniukas pabunda nuo motinos skausmo šauksmo. Jis priartėja prie jos lovos: Mama, skauda? Matažu, atnešk vandens!