Zibainis – Page 2

„Aš alkanas iš darbo, pagamink ką nors.“ Vaikinas, su kuriuo susitikinėjau pusmetį, pasakė vieną frazę, po kurios paprašiau jo išeiti.

Aš alkanas iš darbo, paruošk ką nors valgyti. Tas kavalierius, su kuriuo susitikinėjau pusę metų, pasakė

— Kadangi pagimdė dukrą, o ne sūnų, tuoj pat išsikraustyk iš buto, — rėžė anyta. Vyras stojo petys į petį su žmona.

— Kartą pagimdei dukrą, o ne sūnų, išsikraustyk iš buto, — pareiškė anyta. Vyras atsistojo šalia žmonos

— Aš pusę metų taupiau šiam remontui, rinkau kiekvieną ruloną, o jūs atėjote ir nudrėskėte tapetus, nes jums, matote, spalva pasirodė gedulinga?!

— Pusę metų taupiau šitam remontui, kiekvieną ritinėlį rinkau, o jūs atėjote ir nuplėšėte tapetus, nes

Šuo grįžo namo po metų ir ne vienas – šeimininkė netikėjo savo akimisIr kai šeimininkė pagaliau atmerkė akis, suprato, kad šalia šuns stovi mažas, gauruotas šuniukas, spindintis lygiai tomis pačiomis akimis.

Ona Vasiliauskienė užkūrė arbatinuką. Paprasčiausias įprotis. Šešta ryto, arbatinukas, puodelis, prieangis.

Benamis šuo naktimis staugė prie tvoros – Marija aiktelėjo, sužinojusi priežastįTą naktį ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad šuo saugo pamestą šuniuką.

Rasa pirmą kartą išgirdo staugimą šeštadienį, grįždama iš naktinės pamainos. Tąsyk, ilgesingai – iki

– Šuo netinkamas medžioklei, reikia atsikratyti, – pareiškė vyras. Natalija tuoj pat susikrovė jo lagaminą.

Giedrius iš medžioklės grįžo piktas kaip širšė stiklinėje. Batus nusimovė prie slenksčio – vieną į kairę

Šuo dingo trasoje. Po metų jį rado – bet šeimininkas nedrįso iškart prieiti.

– Vytai, ar arbatos norėsi? – iš virtuvės sušuko kaimynė Zofija. Ji dažnai užsukdavo pas jį – tai pyragėlių

Išėjo pas jaunesnę. Po 4 mėnesių pasiilgo barščių, kotletų ir švaros. Bet žmona neįsileido atgal. 43-ejų Mariaus išpažintis.

Išėjo pas jaunesnę. O po keturių mėnesių ėmė ilgėtis barščių, kotletų ir švaros. Bet žmona atgal nepriėmė.

Mes tik pasižiūrėsime vasarnamį ir išvažiuosime! – penktadienio vakarą pažadėjo anyta. Išvažiavo sekmadienį. Aš atvykau pirmadienį – ir užkabinau spyną.

Dabar, prisimindama tuos metus, Kotryna galvoja, kad viskas prasidėjo tą penktadienio vakarą, kai anyta