Uncategorized
068
— „Kaip galima taip nusiristi? Dukrele, tau ne gėda? Rankos ir kojos sveikos, kodėl nedirbi?“ – sakydavo praeiviai elgetaujančiai moteriai su vaiku
Kaip taip galima nusiristi? Dukryt, ar tau ne gėda? Rankos ir kojos sveikos kodėl nedirbi? taip dažnai
Zibainis
Uncategorized
05
Sugedusi lėlė
Sudužusi lėlė Raminta, tai buvo tiesiog nuostabu! Miglutė stebuklas! O balsas! Niekada gyvenime nebuvau
Zibainis
Uncategorized
02
Paukštelis
Birutė! Kur tu dingus?! Laukiu tavęs, lauki laukiu! Sėskis čia greičiau! šūktelėjo Anelė, kaimynė Birutės
Zibainis
Uncategorized
030
Ji paliko sūnų skurde, pavadinusi jį „inkaru“, tačiau po metų likimas jai viską atlygino
Gyvenimas yra bumerangas. Tai, ką duodame pasauliui, anksčiau ar vėliau sugrįžta, kartais pačiu netikėčiausiu metu.
Zibainis
Uncategorized
06
Sūnau, nenoriu, kad dėl manęs tu išsiskirtum! Išleisk mane į senelių namus!
Sūnau, aš nenorėčiau būti priežastis, dėl kurios jūs išsiskirtumėte! Nuvežk mane į senelių namus!
Zibainis
Uncategorized
09
Sveiki, Svetlana! Atsiprašau, kad trukdau, aš esu jūsų kaimynė iš apačios.
Laba diena, Svetlana! Atsiprašau, kad trukdau, aš jūsų kaimynė iš apačios. – Nuraminsiu muziką, tuoj.
Zibainis
Uncategorized
06
Kelias į naują gyvenimą po sunkių išbandymų
Kelias į naują gyvenimą po sunkių išbandymų Prisimenu, kai man sukako 45-eri, mano gyvenimas atrodė it
Zibainis
Uncategorized
020
Jonas iškepė bulvių, atsidarė stiklainį agurkėlių. Šiandien metai, kai neteko savo mylimos Onutės. Netikėtai kažkas pasibeldė į duris.
Jonas išsikepa bulvių, atsidaro stiklainį raugintų agurkų. Šiandien lygiai metai, kaip nebėra jo Elžbietos.
Zibainis
Uncategorized
070
Sulaukus senatvės vaikai prisiminė, kad turi mamą, bet aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Oi, klausyk, turiu tau ką papasakoti tikra gyvenimo ironija, kurią pati išgyvenau, nors dabar žiūriu
Zibainis