20240912, penktadienis Šiandien vėl susidūriau su šeimos aukso taisyklėmis, kurios man atrodo labiau
Man 50 metų ir kai pastojau nuo vaikino, dar buvau mokinė – abu buvome moksleiviai, nedirbome. Mano šeima mane išvarė, sakydami, kad sugėdinau namus ir jie neaugins „svetimo“ vaiko – išėjau naktį tik su mažu lagaminėliu. Tik vaikino šeima priėmė mus į savo namus, pasirūpino viskuo, padėjo baigti mokslus ir net pasiūlė apmokyti mane slaugytojos specialybės. Jo mama buvo šalia per gimdymą, mokė rūpintis kūdikiu, tėvai apmokėjo sąskaitas ir nėštumo tyrimus. Gyvenome taupiai, be prabangos, bet niekada netrūko palaikymo ir pagalbos. Su vyru baigėme mokslus, susituokėme, užauginome sūnų, šiandien mėgaujamės stipria šeima ir nepriklausomu gyvenimu. Su savo tėvais bendrauju tik minimaliai – jie manęs neišgelbėjo. Tikroji mano gyvenimo šeima yra mano vyro šeima. Man dabar penkiasdešimt metų, o kai pastojau nuo savo vaikino, dar buvau mokinė. Mes abu lankėme mokyklą
Mano buvęs pasirodė vieną šeštadienio popietę su didžiule puokšte gėlių, šokoladais, dovanų maišu ir ta šypsena, kurios nebuvau mačiusi mėnesiais – pagalvojau, kad ateina atsiprašyti ar pagaliau pasikalbėti apie viską, kas liko neišspręsta tarp mūsų. Jis buvo labai šaltesnis po išsiskyrimo, atrodė, tarsi būčiau jam visiškai svetima…
Vos tik įžengė į vidų, pradėjo kalbėti apie tai, kaip daug mąstė, kaip aš jam rūpiu, kad esu „jo gyvenimo moteris“ ir kad jis suprato savo klaidas. Kalbėjo taip greitai, kad atrodė, jog išmoko kalbą atmintinai. Tylėdama klausiausi, nesuprasdama, iš kur tiek švelnumo po mėnesių tylos. Jis prisiartino, apkabino mane ir pasakė, kad nori „susigrąžinti tai, kas mūsų“.
Ištraukė kvepalus, apyrankę ir dėžutę su laišku – viskas atrodė labai romantiška. Pradėjo įtikinėti, kad turime sau duoti dar vieną šansą, jog jis pasikeitęs ir su manimi nori viską padaryti tinkamai. Pradėjau justi nerimą – viskas atrodė per gerai, kad būtų tikra, juolab, kai kartu būdami jis niekada taip nesistengė.
Tiesa paaiškėjo, kai jį pasikviečiau atsisėsti ir tiesiai paklausiau, ko jis nori. Tuomet jis pradėjo painiotis – pasakė, kad turi „nedidelę bankinę problemą“, kad jam reikalingas kreditas „verslui, kuris bus naudingas mums abiem“, ir jam trūksta tik vieno parašo – mano.
Tada supratau, kodėl jis atsirado toks dėmesingas ir su tiek dovanų.
Pasakiau, kad nieko nepasirašysiu. Jo veidas iš karto pasikeitė – šypsena dingo, žiedai sušnarėjo ant stalo, pradėjo ant manęs šaukti, kodėl juo nepasitikiu, kad čia jo „gyvenimo galimybė“. Kalbėjo taip, lyg būčiau jam skolinga. Dar išdrįso pasakyti, kad „jei dar jo noriu“, turiu padėti. Visa iliuzija subyrėjo taip greitai, kaip ir atsirado.
Kai pamatė, kad nepavyks įkalbėti, ėmė maldauti – be šio kredito jis „prarastas“, o jei padėsiu, jis „oficialiai sugrįš pas mane“ ir pradėsime viską iš naujo. Tai buvo visiškai atviras piniginio intereso ir tariamo susitaikymo mišinys. Tuomet galutinai supratau, kad visa šita scena – dovanos, gėlės, švelnūs žodžiai – buvo tik kaukė, siekiant mano parašo.
Galiausiai, kai tvirtai atsakiau, kad nieko nepasirašysiu, jis susirinko beveik viską: pasiėmė šokoladus, kvepalus, net apyrankę. Tik gėles paliko numestas ant grindų. Išėjo, pavadinęs mane nedėkinga, ir dar pasakė, kad „nebesiskųsčiau, jog jis nebandė gelbėti santykių.“ Duris uždarė taip, tarsi aš būčiau jam ką skolinga.
Taip jų „susitaikymas“ truko vos penkiolika minučių. Buvęs vaikinas pasirodė šeštadienio popietę, laikydamas rankose didžiulę rožių puokštę, dėžutę šokoladų
Nesijaudink manęs neapgalvok Simona nekantriai laukė Naujųjų metų šventės, planuodama išvykti į Karklės
Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad penkios laukimo minutės gali pakeisti gyvenimą. Bet būtent taip ir nutiko.
Mano vadovas buvo tas žmogus, kuris pasakė man, kad vyras man neištikimas. Buvau ištekėjusi ir dirbau
Diena, kai sužinojau, jog mano sesuo teka už mano buvusio vyro Santuokoje buvau septynerius metus.
Aistė, tu tiesiog brangakmenis! Vyras, kuris moka tiek su varikliais, tiek su keptuvėmis neįtikėtina.
Diena, kai močiutė ištekėjo už sūnaus vyro, kuris ją paliko prie altoriaus. Močiutei jau 89-eri, o ji
