Uncategorized
010
Dramatiška dramblių mamos pagalbos šauksmas nuveda gelbėtojus prie įstrigusio mažylio
Veršelio mama bandė pasakyti žmonėms, kad betoninis blokas, į kurį įstrigo jos vaikas, buvo specialiai
Zibainis
Mano senelis kiekvieną šeštadienį atnešdavo močiutei gėlių — po jo mirties nepažįstamasis atskleidė paslaptį, kuriai aš nebuvau pasiruošusi
Beveik šešis dešimtmečius Jonas ir Aušrinė buvo kartu, o jų meilę palaikė paprastas, bet nepalaužiamas
Zibainis
Uncategorized
017
Juodoji našlė Graži ir protinga Lilija, prieš baigiant universitetą – žurnalistikos fakultetą – sus…
2024 m. sausio 20 d., penktadienis, Vilnius Kartais man atrodo, kad parašyti visą savo istoriją padėtų
Zibainis
Uncategorized
039
Diena, kai netekau vyro… nebuvo tik diena, kai jo netekau. Tai buvo diena, kai praradau tą santuokos…
Žinai, drauge, ta diena, kai netekau savo vyro buvo ne tik praradimo diena. Tai buvo akimirka, kai praradau
Zibainis
Uncategorized
010
Vyras nusiima savo marškinius, kad sušildytų sušalusį benamį šunį
Tai, ko pasauliui reikia daugiau žmonių, kurie yra geri ir rūpinasi tais, kurie negali savimi pasirūpinti.
Zibainis
Uncategorized
0115
Marijos mama negalėjo pakelti šios netekties, pradėjo gerti ir pamiršo apie savo dukters egzistenciją.
Mantas, penktos klasės mokinys iš Vilniaus, visada stebėjo savo kaimynę Dovilę. Mergaitei būdavo supintos
Zibainis
Uncategorized
072
Mano sūnui reikia – Penkiasdešimt tūkstančių, Steponai. Penkiasdešimt. Be to, dar trysdešimt tūksta…
Penkiasdešimt tūkstančių eurų, Stiprasai. Penkiasdešimt! Ant viršaus dar trisdešimt už išlaikymą.
Zibainis
Mano senelis kiekvieną šeštadienį atnešdavo močiutei gėlių — po jo mirties nepažįstamas žmogus atskleidė paslaptį, kuriai buvau nepasiruošusi
Žinai, mano senelis Adomas kiekvieną šeštadienį atnešdavo močiutei Aldonai gėlių ir taip net šešiasdešimt metų.
Zibainis
Uncategorized
039
– Nataša! Atleisk man! Ar galiu sugrįžti pas tave?
Mano vyras Vytautas ir aš jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvenome kartu. Gyvenome ramiai bei paprastai.
Zibainis