Uncategorized
038
Sumokėjau už savo sūnaus laimę: kaip pati pasirinkau jam žmoną ir paslapčia nupirkau idealią marčią mūsų šeimai
Daug metų svarščiau ir galiausiai nusprendžiau: nuotaką savo sūnui išrinksiu pati. Norėjau jam tik geriausios žmonos.
Zibainis
Uncategorized
0106
– Apsistosime pas tave kuriam laikui, nes neturime pinigų nuomai! – prisipažino man mano draugė. Esu labai aktyvi moteris, nors man jau 65-eri. Mėgstu keliauti po įvairias Lietuvos vietas ir sutikti įdomių žmonių. Su džiaugsmu prisimenu jaunystės laikus, kai galėdavome atostogauti kur tik norime – prie Baltijos jūros, su draugais palapinėse ar plaukioti laivu Nemune – viskas buvo įmanoma net su nedidele suma. Deja, tie laikai jau praeityje. Visada labai mėgau bendrauti ir susipažinti su įvairiais žmonėmis – paplūdimyje, teatre ar kitur. Su daugeliu užmegztų draugysčių bendravome ilgus metus. Vieną dieną sutikau moterį, vardu Sandra. Atostogavome viename Vilniaus senamiesčio viešbutyje ir tapome draugėmis, vėliau kartais susirašinėjome laiškais. Ir štai, vieną dieną gavau telegramą be parašo: „Trečią valandą nakties atvyksta traukinys. Sutik mane!“ Nesupratau, kas galėjo ją atsiųsti. Su vyru niekur nėjome, bet ketvirtą valandą nakties kažkas pasibeldė į duris. Atidariau ir suakmenėjau – ant slenksčio stovėjo Sandra, dvi paauglės, močiutė ir vyriškis, apsikrovę didžiuliais lagaminais. Mes su vyru buvome pašiurpę, tačiau įsileidome nepažįstamus. Sandra iškart klausė: „Kodėl nepasitikai mūsų? Juk siuntėme telegramą, o tai kainuoja!“ Vėliau Sandra papasakojo, kad viena iš mergaičių ką tik baigė mokyklą ir norėjo studijuoti Vilniaus universitete, o šeima atvyko jai padėti. – Mes gyvensime pas tave! Neturime pinigų nuomai ar viešbučiui! Buvau šokiruota. Juk mes net nesame giminės! Kodėl turėčiau juos apgyvendinti? Turėjome maitinti svečius tris kartus per dieną, jie patys nieko negamino, valgė mūsų maistą, o man teko viskuo rūpintis. Po trijų dienų nebeištvėriau ir paprašiau, kad Sandra su šeima išsikraustytų – man nesvarbu, kur eis. Įsiplieskė konfliktas, Sandra ėmė daužyti indus ir isterikavo. Tada jie išsikraustė, bet dar spėjo pavogti mano chalatus, kelis rankšluosčius ir stebuklingai pasiėmė didelį puodą, kuris tiesiog prapuolė! Taip baigėsi draugystė. Ačiū Dievui! Daugiau apie ją negirdėjau ir nemačiau. Kaip galima būti tokiems akiplėšoms!!! Dabar kur kas atsargiau bendrauju su naujais žmonėmis.
Kurį laiką apsistosime pas tave, neturime lėšų nuomai! taip man pasakė draugė. Esu labai aktyvi moteris.
Zibainis
Uncategorized
0257
Mano uošvis neteko žado, kai pamatė, kokiomis sąlygomis gyvename
Mano uošvis neteko žado, kai pamatė, kokiomis sąlygomis mes gyvenome Su vyru susipažinome per bendros
Zibainis
Uncategorized
019
Marija stovėjo prie kriauklės, su rankomis šaltame vandenyje. Pro langą buvo matyti, kaip vakaro sutemų šešėliai lėtai nusileidžia ant kaimynystės.
Aistė stovėjo prie kriauklės, rankos nuskendusios į šaltą vandenį. Per langą matydavo, kaip vakaro šviesa
Zibainis
Uncategorized
023
Valandą stebėjau būsimus tėvus vos po mokyklos: eilėje prie ginekologo jauna porelė garsiai džiaugėsi būsimo sūnaus vardu ir išdaigomis, o aš nerimavau dėl jų auklėjimo įpročių ir galimų pasekmių vaikui.
Maždaug valandą stebėjau būsimus tėvus, vos baigusius mokyklą. Neseniai lankiausi pas ginekologą.
Zibainis
Uncategorized
021
Ikarus autobuso vairuotojas išmetė 80 metų moterį, nes ši nesumokėjo už bilietą. Ji jam atsakė tik keliais sakiniais.
Vairuotojas Vytautas, vairuodamas seną SAB autobusą, sustabdė 80metę senelę, kuri nebepasis mokėjo bilieto.
Zibainis
Uncategorized
064
Pilka pelė laimingesnė už tave
Justina, rimtai, Raminta žvelgė į jos seną lininius suknelę tokiu veidu, lyg matytų muziejaus eksponatą
Zibainis
Uncategorized
047
Praradau norą padėti anytai, kai sužinojau, ką ji padarė. Tačiau negaliu jos ir palikti – mano istorija apie išdavystę, prarastą pasitikėjimą ir neišvengiamą pagalbą šeimai.
Nebeturiu noro padėti anytai po to, ką sužinojau, bet negaliu jos ir palikti likimo valiai.
Zibainis
Uncategorized
013
Sara atsargiai ištraukė mazgą, jaučiant, kaip mažoji bateliai virpa jos rankose. Šnūrų kad nuo jose buvo tvirti ir nauji — ne tokie susidėvėję, kaip tos suplyšusios, kurias jai duodavo prieglaudoje.
Aistė Petrauskaitė atidžiai atlaisvino mazgą, jausdama, kaip mažas bataisytis drebėjo jos rankose.
Zibainis