20230415, penktadienis Vakarai vėl susipainiojo kaip plaukais užplėšyta šakutė. Pradėjau rašyti, kad

Mažytė šalia krašto, kaip paskutinė dulkutė ant senos Lietuvos žemėlapio, laikas tekdavo ne valandomis

20260609, dienoraštis Mikas, penkerius metus laukiame. Penkerius. Gydytojai sakė, kad vaikų nebus.

Zinaida, tavo vaikų anūkai nusižudė visus mano obuolius! Net kaimynė net nepasižiūrėjo. Ką?

Mama, kiek dar gali? Ar visą gyvenimą turėsi mus skųsti? ašskųsčiui atsako penkiolikos metų Aistė.

Kai šitas sudirgęs, pūkuotas katinas įsiveržė į kiemo kištuvą, visi jau nebepamindavo, kas prieš kelias

2023m. rugsėjo 12d. Dienoraštis Vėlgi, kai šios nešvarios, išblukusios kailio spyglių šešėlis prisijungė

Ryto rytą tas pats patalynės kraštas, kuris naktį mane sudaužė, vėl susidūrė su manimi. Akys degėjo

Rytą tą patį lovos kraštą rado man, kur naktys buvo susprogdžiusios. Akys degė, burna džiūvo, galva širdavo.









