Šiandien, prisėdusi vakare prie lango, atsidariau seną dienoraštį, norėdama užrašyti savo mintis apie

1951 metais, kai man buvo vos keturiolika, pabudau Kauno klinikų palatoje… Mano krūtinę išvagojo

1951-aisiais, 14-metis lietuvis berniukas, Tomas Žilinskas, pabunda Kauno klinikų palatoje.

Laima! Kur tu dingai, kiek laukti galima?! Sėskis greičiau! Uršulė, kaimynė iš gretimo buto, sujudo ant

– Tu pasiimi savo dukrą ir išeini. Tarp mūsų viskas baigta! – Bet, Dominykai…

Labas vakaras, Ramune! Atsiprašau, čia jūsų kaimynė iš apačios. Tuoj pagarsinsiu muziką tyliau, atsakė

Žiedas ant staltiesės Ne, tarė Andrius, ir viename trumpame žodyje telpa tiek daug, kad Lina sustingo

1951-aisiais aš, keturiolikmetis lietuvis, vardu Jonas Paukštys, prabudau ligoninės palatoje Vilniuje

Už save Pamotė puikiai suprato, kad Gintarė nenorėjo tekėti už našlio, ir visai ne todėl, kad jis turėjo






