Zibainis – Page 2

— Tai bučiuosi mano motinos kojas! Supratai? Ji tau dabar šeimininkė, ponia ir tavo asmeninė deivė! O jei spygliuosi, aš tave į…

Brangus dienorašti, Šįryt aš, Mantas Petraitis, paprašiau savo žmonos Dovilės Petraitytės išvirti kavos

Šunį septynerius metus laikė prirakintą prie grandinės. Kai ją nuėmė – visi nustėro iš nuostabos.

Steponą Varną rado ryte, o šuo stūgavo nuo pat vakarykščio vakaro. Nijolė Sirutytė girdėjo tą stūgavimą

Vyras pasakė: Kiekvienas gyvena iš savo atlyginimo. Žmona neapmokėjo anytos sanatorijos.

Buitinės technikos parduotuvėje buvo tvanku, kvepėjo plastiku ir įkaitusiu metalu. Vilija stovėjo priešais

Kai likau prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, mano žmona paliko mane su mūsų dviem vaikais, mestelėjusi: „Aš nepasirašiau būti tavo slauge!“ – po 10 metų ji maldavo manęs pagalbos.

Praėjus dešimtmečiui po to, kai Kotryna Vaitiekienė paliko savo vyrą Aideną Vaitiekų ir jų dvi mažas

Pagyvenusi moteris desperatiškai maldauja policijos neatimti mylimo liūto – kol šokiruojantis paskutinis jo poelgis neišgelbės gyvybės visiems iki vieno.

Birutė Petrauskienė jau beveik dvidešimt metų gyveno viena Rietavo miestelio pakraštyje. Jos vaikai buvo

Aplinkkelis. Apsakymas.

Liepos pabaiga. Ugnė naujieną išgirdo ne iš televizoriaus. Ją atnešė Linas, įsiveržęs į jų nuomojamą

Mano tėvas metė studijas ir pradėjo dirbti statybose, kad mane užaugintų, kai mama išėjo nusipirkti pieno ir nebegrįžo. Kai jis mirė, jo paskutinis laiškas prasidėjo žodžiais: „Mano mažasis lobiuk, tikiuosi, kad gali man atleisti…“

Tėvas metė inžinerijos studijas ir įsidarbino statybose, kad mane užaugintų, po to, kai mama išėjo nupirkti

Mokyklos tėvų komiteto pirmininkas mano dukrai pasakė, kad jos skarelė sugadins mokyklos nuotraukas – o ką tada padarė klasės draugai, visą aktų salę pribloškė tyla.

Rūta Petrauskaitė yra keturiolika mėnesių kovojusi su vėžiu, dėl kurio neteko plaukų, tačiau įgijo tokio

— Tu persikelsi į kaimą pas mano tėvus. Prižiūrėsi juos, — įsakė vyras.

Antanas buvo išdygęs priešais ją tiesiog prie ofiso durų, lyg visą dieną ten stovėjęs ir jos laukęs.