Rūta Jankauskienė jau trisdešimt dvejus metus gyveno Alyvų gatvėje 14, kai iš savivaldybės atėjo laiškas.

— Ar pastebėjote, kad kalytė stangintųsi? Galbūt jai jau prasidėjo sąrėmiai? – paklausė veterinaras telefonu.

Birželio šeštadienis, „Ogmios” restoranas prie Nemuno, Kaunas. Orkestras ką tik nutilo.

Trečiadienio popietę Daiva Petraitytė padėjo kavos puodelį ant sąskaitos faktūros, tiesiai ant sumos

— O tu, Rasa, turėtum suprasti, kad tavo amžiuje jau nebe taip lengva susirasti vyrą. Todėl kartais verta

Nė vienas jos nepaklausė. Tai sau kartojo Rasa Jankauskienė, stovėdama savo buto balkone Kaune, Dainavos

Rūta trisdešimt septynerius metus dirbo Šiaulių siuvimo fabrike, kol tas fabrikas liko tik iškaboje.

Rasa Jankauskienė nulaužė nagą per pačią nesėkmingiausią dieną, kokia tik galėjo pasitaikyti — ketvirtadienio

— Rasa, vaikeli, prieš nuspręsdami, kur man būtų geriau gyventi, gal pirmiausia paklauskite, kur aš pati