Akmeninė moteris Jadvygą Žilinskienę į Respublikinę Vilniaus ligoninę atvežė greitoji rado ją parkritusią

Dienoraščio įrašas Mano tyli auka jau septinti metai. Visi sako: Egle, tu šventoji. Jeigu ne tu, mama

Tikra moteris Birutė, kur tu vaikštai?! Atnešk agurkų! Kiek dar tavęs laukti?! Matyt, vyras Algirdas

Tą dieną, kai jis man pasakė: be manęs tu nieko verta… Jau buvau kelis mėnesius brandinusi mintį

Aš sapnavau, kad mano galva sproginėja nuo keistų garsų, paukštelių sparnų ir žydrų debesėlių, lyg visa

Kaip galima taip nusiristi? Mergyt, ar tau ne gėda? Rankos ir kojos vietoj, kodėl nedirbi? piktinosi

Sėdėk ramiai! Mūsų čia nėra! ramiai pasako Juozapas. Bet juk kažkas skambina! sustingusi Indrė vos pakilo

Aš palikau savo sūnus tada, kai jiems labiausiai manęs reikėjo Mantas stovėjo nejudėdamas. Ligoninės

Sietynai švytėjo, lyg pagautos žvaigždės, virš blizgančių marmurinių grindų Pavilnio dvare.