Zibainis – Page 2

Senas šuo penkerius metus vienas gyveno sodyboje. Kai šeimininkai grįžo, pamatė tai, kuo niekas netikėjoŠeimininkai išvydo, kad šuo per tą laiką buvo išmokęs atidaryti duris, pasidaryti maisto ir net prižiūrėjo sodybos daržą, o ant slenksčio jų laukė tvarkingai sudėti penkerių metų laiškai, rašyti letena.

Šeima paliko seną šunį sodyboje ir išvyko į užsienį penkeriems metams. Kai grįžo, rado ne apleistą sklypą

Apie žmonos išdavystę sužinota prie šeimos stalo — po 20 metųNuo tos akimirkos tylus vakarienės garsas virto širdį draskančia tyla, o prieš tai buvę prisiminimai subyrėjo kaip senas molinis puodas.

Jos anūkui sukako dvidešimt, ir visus tuos dvidešimt metų Živilė žinojo: jis – ne jos anūkas.

„Aš alkanas iš darbo, pagamink ką nors.“ Vaikinas, su kuriuo susitikinėjau pusmetį, pasakė vieną frazę, po kurios paprašiau jo išeiti.

Aš alkanas iš darbo, paruošk ką nors valgyti. Tas kavalierius, su kuriuo susitikinėjau pusę metų, pasakė

— Kadangi pagimdė dukrą, o ne sūnų, tuoj pat išsikraustyk iš buto, — rėžė anyta. Vyras stojo petys į petį su žmona.

— Kartą pagimdei dukrą, o ne sūnų, išsikraustyk iš buto, — pareiškė anyta. Vyras atsistojo šalia žmonos

— Aš pusę metų taupiau šiam remontui, rinkau kiekvieną ruloną, o jūs atėjote ir nudrėskėte tapetus, nes jums, matote, spalva pasirodė gedulinga?!

— Pusę metų taupiau šitam remontui, kiekvieną ritinėlį rinkau, o jūs atėjote ir nuplėšėte tapetus, nes

Šuo grįžo namo po metų ir ne vienas – šeimininkė netikėjo savo akimisIr kai šeimininkė pagaliau atmerkė akis, suprato, kad šalia šuns stovi mažas, gauruotas šuniukas, spindintis lygiai tomis pačiomis akimis.

Ona Vasiliauskienė užkūrė arbatinuką. Paprasčiausias įprotis. Šešta ryto, arbatinukas, puodelis, prieangis.

Benamis šuo naktimis staugė prie tvoros – Marija aiktelėjo, sužinojusi priežastįTą naktį ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad šuo saugo pamestą šuniuką.

Rasa pirmą kartą išgirdo staugimą šeštadienį, grįždama iš naktinės pamainos. Tąsyk, ilgesingai – iki

– Šuo netinkamas medžioklei, reikia atsikratyti, – pareiškė vyras. Natalija tuoj pat susikrovė jo lagaminą.

Giedrius iš medžioklės grįžo piktas kaip širšė stiklinėje. Batus nusimovė prie slenksčio – vieną į kairę

Šuo dingo trasoje. Po metų jį rado – bet šeimininkas nedrįso iškart prieiti.

– Vytai, ar arbatos norėsi? – iš virtuvės sušuko kaimynė Zofija. Ji dažnai užsukdavo pas jį – tai pyragėlių