Ieva Petrauskienė stovėjo prie kambario durų, vos praverusi jas nenorėjo trukdyti, tačiau visgi negalėjo
Vilniaus pakrašty, sename name, stovėjau prie sūnaus Domanto kambario durų vos pravėriau jas, kad netrukdyčiau
Viskas prasidėjo, rodos, praėjusio amžiaus ankstyvą sekmadienio rytą, kai saulė dar tik vos siekė Dzūkijos
Ir dabar, po tiek metų, kartais pabundu naktį ir mąstau kada mano tėvas sugebėjo iš mūsų viską atimti?
Aš buvau vyriausia sesuo mūsų gausioje šeimoje. Mano pareiga buvo pamaitinti visus, prižiūrėti brolius
Apžiūrėję aplinką, jie nustemba pamatę stirną, įstrigusią sniege. Vilniaus rajono tėvas ir sūnus, eidami
Ir dabar, po tiek metų, kartais pabundu naktį ir mąstau kada mano tėvas sugebėjo iš mūsų viską atimti?
Užleista savo galvoje Tėti, kas čia per naujienos? Užsukai į senienų turgų? Jūratė pakėlė antakius, stebėdama
Kadangi buvau vienintelis vaikas šeimoje, susituokusi su vyru persikrausčiau gyventi pas savo tėvus į Kauną.