2024gruodžio16d., Vilnius Šiandien į mano duris pasuko buvusi bendraklasė Austėja, ir aš beveik net nepažinau ją.

Atsitiktinumų nebūna Praėjo beveik ketveri metai po mamos mirties, bet Viltė vis dar jautė gilią netekties

Žinai, aš tau papasakoju, kaip vykdėsiu dieną šioje Kauno agrofirmoje, kai visi susirinkome pirmajį darbo

Kai man buvo trylika, išmokau slėpti alkį ir gėdą. Gyvendavome tokį skurdą, kad rytais dažnai vaikščiodavau

Vytautai, ar jau ištraukei šventinį servizą? Tą, su auksiniu kraštu, ne kasdienį. Ir būtinai patikrink

Austėja šypsodamasi prabudo su šiluma širdyje. Ji pajuto, kaip šalia jos glosto Vaidotas, švelniai kvėpuoja

Tu gi juokauji, Edvardai? Pasakyk, kad tai kvailas pokštas. Gal per bėgančio vandens šniokštimą blogai išgirdau?

Kai man buvo trylika, išmokau slėpti alkį ir gėdą. Gyvendavome tokį skurdą, kad rytais dažnai vaikščiodavau

Dirbdamas Vilniuje, mano žmona Aistė išėjo pasiimti vaikus iš darželio, o kai aš priėjau prie jos, ji









