Uncategorized
016
Gandras, kuris sutiko mane parskraidinti iki tėvų namų, pasirodo buvo smarkiai žvairas: paleido mane prie vaikų namų, višta plikytą!
Žinai, turiu tau papasakoti nerealią istoriją. Tik įsivaizduok mane dar vaikystėje iki mamos namų buvo
Zibainis
Uncategorized
038
Vadovas apkaltino ją vagyste, tačiau viena smulki detalė atskleidė didžiąją šeimos paslaptį…
Prestižiniuose Vilniaus verslo centro Vingis kabinetuose retai sklandė tokia įtampa. Kostas žmogus, kurio
Zibainis
Uncategorized
050
Vyras nuvedė savo šunį į mišką ir pririšo prie medžio, tikėdamasis jo atsikratyti. Tačiau niekas negalėjo numatyti, ką su šunimi padarys vilkas
Aš kartą pamačiau, kaip vienas vyras nuvedė savo kalytę į mišką ir paliko ją pririštą prie eglės.
Zibainis
Uncategorized
0213
Aš pastojau būdama 16-os, dar besimokydama mokykloje. Mūsų mažame Lietuvos kaime tai sukėlė tikrą skandalą.
Buvau šešiolikos, kai pastojau, dar lankydama mokyklą. Mūsų mažame kaimelyje tai sukėlė tikrą audrą.
Zibainis
Uncategorized
044
Gamyklos vyrai dažnai juokaudavo dėl Savėliaus pavardės. Ir moterys – taip pat, ypač, kai pirmą kartą ją išgirsdavo.
Mano pavardė Baranauskas. Ir vargo dėl jos per gyvenimą matęs tikrai ne mažai. Vyrai darbe dažnai šaipėsi
Zibainis
Uncategorized
012
Dešrų vagis
DEŠROS VAGIS Neįmanoma buvo nepastebėti to katino. Jis vis pavogdavo kažką iš mažos Vilniaus maisto parduotuvės
Zibainis
Uncategorized
074
Nijolė Petronė puikiai prisimena dieną, kai teko spręsti svetimo vaiko likimą. Buvo trečiadienis, vyras grįžo iš darbo anksčiau nei įprasta, niūrus kaip debesys. Be žodžių, Viktoras ištiesė jai voką.
Nijolė Petraitienė aiškiai prisimena dieną, kai teko spręsti svetimo vaiko likimą. Trečiadienis.
Zibainis
Uncategorized
0217
Du mėnesius vedžiojau 56 metų moterį po Vilniaus restoranus: vos tik pakviečiau ją į svečius, ji akimirksniu nusimetė kaukę
Du mėnesius vedžiojau 56 metų moterį po Vilniaus restoranus. Tačiau vos tik pakviečiau ją pas save, ponia
Zibainis
Uncategorized
068
Visą šeimą išlydėjo senutę močiutę – niekas nė nebandė slėpti, kad jau atsibodo jos buvimas namuose. Kalbėjo atvirai, be gėdos. O kai pagaliau atėjo pavasaris, visi džiaugėsi: reiškia, močiutė išvažiuos į kaimą ir ilgai negrįš.
Senelę palydi visa šeima. Niekas net nebando slėpti, kaip jiems pabodo jos buvimas. Kalba atvirai, be gėdos.
Zibainis