Uncategorized
054
— Kai turėsi savo vaikų, tada ir sakysi jiems, kas ir su kuo turi tuoktis! O dabar aš tavo motina, ir aš prieš, kad tu vestum šitą!
**Spalio 15 d.** Šiandien vėl važiavome pas Andriaus motiną. Šį kartą pati pasiūliau kepti balandėlius
Zibainis
Uncategorized
026
Katė gulėjo ant automobilio gaubto ir neketino trauktis: verslininkas liko priblokštasJis pagalvojo, kad galbūt katinas saugo jo automobilį nuo nelaimių, ir nusprendė jo nevarėti.
Gintaras paspaudė mygtuką ant pultelio, ir automobilio žibintai sumirksėjo. Ant juodo „Audi“ variklio
Zibainis
Uncategorized
032
Na kam jums to, mama?.. Nuo to laiko, kai grįžau iš Italijos, tik ir girdžiu šią frazę.
Kai grįžau iš Italijos, nuo tos akimirkos tik ir girdžiu tą frazę. Ji lekia paskui mane koridoriumi
Zibainis
Uncategorized
099
– Tai ko gi liko po šventės? Man dar reikia dukrą pamaitinti! – Teta godžiu nerimu apžvelgė stalą.
Šiandien vėl tas pats. Veronika, mano motinos sesuo, jau prieš svečiams baigiant valgyti čiupo plastikinius indelius.
Zibainis
Uncategorized
040
Mėmė ir supertaksasSu savo naujuoju draugu supertaksu, Mėmė pagaliau išdrįso peršokti per aukščiausią balą kieme.
Šiandien vėl pagalvojau apie tai, kaip keistai susiklostė gyvenimas. Aš, Andrius, visada buvau tas, į
Zibainis
Uncategorized
049
Šaltis širdyjeJautė, kaip ledo spygliai sminga gilyn, kol net pati viltis pavirto į stingstantį šerkšną.
Buvo pats Naujųjų metų išvakares. Gruodžio 31-oji. Laisva diena. Vidurdienis. Už lango – tikra žiema
Zibainis
Uncategorized
025
TyluolėTyluolė tyliai įžengė į kambarį, ir visi akimirksniu nutilo, lyg ji būtų atsinešusi didžiausią paslaptį.
Janina Stankuvienė gyveno miestelio pakraštyje nuosavame name, kur augo jos mylimas sodas, gėlės ir šiltnamis.
Zibainis
Uncategorized
065
Buvęs vyras atskubėjo vos išgirdęs, kad nupirkau butą sūnui. Tačiau viskas susiklostė ne pagal planą.
Buvęs vyras atėjo pas mane namo, kai tik sužinojo, kad nupirkau butą sūnui. Nuo slenksčio pareiškė, kad
Zibainis
Uncategorized
026
– Buto jai reikia, atramos, kad tu svetimą uodegą ant savo sprando temptum! Nedrįsk! Girdi? Vyras paliko – vadinasi, boba su sugadintu charakteriu. – Nepalaiminsiu! – rėkė motina.
Šiandien vėl rašau šį dienoraštį, nors širdis sunkiai randa žodžius. Prisimenu tą vakarą, kai Andrius
Zibainis