Uncategorized
034
Ilgai negalėjau suprasti, kur dingsta pinigai iš kortelės. Tada nusprendžiau sekti. Tai, ką sužinojau – pribloškė.
Sąžiningai prisipažinsiu – ant mamos esu supykęs. Kai tėvas susirado kitą, ji išdidžiai išėjo.
Zibainis
Uncategorized
085
Anyta prie visos šeimos pareiškė, kad mano tėvai sėdi ant jos sūnaus sprandoVisi nutilo, o mano vyras žiūrėjo į grindis, lyg norėtų prasmegti.
Esu Rūtos brolis, ir tą vakarą sėdėjau prie stalo, kai mano sesers anyta Birutė Vilkienė visai šeimai
Zibainis
Uncategorized
032
Keistuolis jaunuolis nuolat pasirodydavo prie mano 83-ejų metų kaimynės durų — vieną dieną įėjau vidun ir negalėjau patikėti savo akimisJis sėdėjo prie jos lovos ir švelniai skaitė jai poeziją, o ant naktinio staliuko gulėjo nuotrauka, kurioje jiedu šypsojosi prieš penkiasdešimt metų.
Aš pažinojau Oną beveik visą savo gyvenimą, tad kai vieną dieną prie jos namų pradėjo kasdien sukinėtis
Zibainis
Uncategorized
048
Laiku atsipeikėjoJi troško pradėti viską iš naujo, kol dar nebuvo per vėlu.
Jūratė pažvelgė į telefono ekraną. Kotryna atsiuntė kvietimą į bendrą pokalbį: „Merginos, laukiu jūsų
Zibainis
Uncategorized
043
RankinėlėJi gulėjo ant seno medinio suolo, pilna smulkių monetų ir sudriskusio bilieto į traukinį, kuris niekada neišvyko.
Klausyk, ką tau papasakosiu… Vakar vakare Rasa atsisėdo ant suoliuko, patikrinusi, ar jis švarus
Zibainis
Uncategorized
038
Tą naktį Rasa paskutinį kartą turėjo miegoti šalia ištikimos Mėtos. Rytą šunį būtų išvežę į ūkį, tačiau ketvirtą valandą laiptinėje pasirodė žmogus, žinojęs, kad kepyklos darbuotojai atlyginimą kartais gauna grynaisiais.
Šią naktį Rasa paskutinį kartą miegojo šalia Mėtos. Rytą šunį turėjo išvežti į ūkį, bet ketvirtą valandą
Zibainis
Uncategorized
048
Geriau vėliau nei niekadaPo ilgų metų laukimo jis pagaliau atvyko į gimtąjį kaimą, kur senoji obelis dar tebežydėjo.
Gyvenime pasitaiko jaunystės klaidų, bet jas pabandyti ištaisyti galima net ir sulaukus brandaus amžiaus.
Zibainis
Uncategorized
073
Aš jums daugiau nepadėsiu, jūsų sūnus išėjo pas kitą, tegu ta moteriškė jus dabar ir išlaiko – pareiškė Irena uošvei.
Irena uždarė buto duris ir atsirėmė nugara į vėsų metalą. Bute tvyrojo neįprasta, apstulbinanti tyla.
Zibainis
Uncategorized
041
Gamtos mįslėThe old forester, having noticed that the birds had fallen silent at noon, knew that the forest was hiding a secret it had never revealed before.
Jie susituokė gegužę, kai žydėjo alyvos. Dalia ir Artūras buvo tobula pora: aukšti, liekni, vienodos
Zibainis