Manęs nėra Tu vėl pirkai tą niekniekį? Gediminas padėjo maišelį ant stalo taip, kad viduje kažkas subangavo.

Žiemą 1932 metų, mažame kaime prie Minijos, niekas nebeskaičiuoja dienų. Gyventojai skaičiuoja saujas

Kai vieną vakarą dešimtą valandą pamačiau savo žmoną, aštuntą nėštumo mėnesį, vieną plaunančią indus

Nedrįsk dainuoti Tu šypsaisi netinkamai. Aldona iš karto nesupranta, kad šis priekaištas skirtas jai.

Paulina, ar jau pasiruošei? Pavėluosiu į mokyklą! šūktelėjau, iškabinėjau paskutinius Kirilo marškinius

Vėlyvas maištas Ar tu supranti, ką darai? Rūtos balsas buvo ramus, beveik be jausmo. Būtent tas ramumas

Žingsnis į naują gyvenimą Vaiva stovėjo prie lango savo nuomojamame bute Vilniaus Naujamiestyje ir žiūrėjo

Aš tavęs neapkenčiu Ir viskas liko po senovei Migla drėgną varpelį krapštė airuogė Veronika, nuobodžiai

Margos Paradas Marija! Čia ne rauginta kopūstų sriuba, o kažkoks mišrainės nesusipratimas! Brangioji





