PRIEKABAKęstutis pervargo nuo vakarėlių, trumpalaikių pažinčių, nesibaigiančių pasimatymų, tad kai netikėtai
2024 m. balandžio 15 d., Vilnius Šį vakarą, kaip ir daugelį praėjusių, rašau dienoraštį virtuvėje, kai
Staiga kilęs gaisras žaibiškai apėmė tvartą, kuriame būriavosi 14 lietuviškų stambiųjų žemaitukų.
Be manęs tu juk neišgyvensi! Nieko nesugebėsi! rėkė vyras, kraudamas savo marškinius į didelį krepšį.
Man dvidešimt devyneri ir visuomet galvojau, kad santuoka tai namai. Tokie tikri, šilti, kur gali numesti
Mano tėvai man niekada nesuteikė tokio palaikymo, kokio man reikėjo, tačiau draugai visada liko šalia
Esu vienišas, man dabar keturiasdešimt penkeri. Anksčiau buvau vedęs gražią moterį su ja pragyvenau penkiolika metų.
PRIKABASŠiandien jaučiuosi keistai rodos, visai neseniai buvau tas, kuris nuolat bastėsi Vilniaus Senamiesčio
Kai buvau dešimties, o mano dvylikametis brolis didžiąją dalį laiko praleisdavo lauke žaisdamas su draugais