20240412, penktadienis Šiandien rytoją prabudau dar nunešti po išvystiškos komandos šventės, kurią organizavo

Mikas sugrįžo iš įmonės šventės šiek tiek prieš aušrą. Jo žmona, Ieva, jau gilios miego glėbyje.

Vieną rytą mano žmona Ugnė iškart man pasakė: Vasara, o ne vėjas. Atsikabinau prie jos, apkabinau, prislėpiau

Vieną rytą Domantas, vyras, švelniai prisikelia prie Užmos ir šnabžda į ausį: – Labas rytas, Austėja.

Atidaržiau duris ir nuo pat įėjimo pamačiau liūdinčią, jaunos moters veidą. Ant jos sūrių buvo susimšęs

20240412, ketvirtadienis Šiandien vėl atsidarė durys ir priešais mane stovėjo šlapi, jauna moteris.

Nežinau, ar tavo dukra mane apgaudinėja, bet bijau dėl vaikų, pasakė man mano svainius, žiūrėdamas tiesiai į akis.

20260627, Vilnius Nežinau, ar tavo dukra mane apgauna, bet bijau dėl vaikų sakė mano sūnaus žentas, žiūrėdamas

Kai buvau maža, visi sakydavo, kad turiu jo akis. Pilkas, tarsi ežero veidrodis, kai dangus ruošiasi lietui.









