Mano mamai toks pats, šyptelėjo padavėja, žvilgtelėjusi į milijonieriaus žiedą… Jo atsakymas privertė

Balti paltai Milda gyveno vaikų namuose nuo penkerių metų. Ji niekada tiksliai nesuprato, kodėl čia atsidūrė

– Kiek galima! susierzinęs nustūmė šaukštą Algirdas, metaliniais žvilgsniais nužvelgdamas žmoną.

Rūta, tu gal visai susisukai galvoje per tuos metus! Juk anūkai jau į mokyklą eina, kokios dar vestuvės?

Sveikas nuo žmonos Mylimasis, gal galėtum mane šiandien paimti iš darbo? paskambino Miglė savo vyrui

Be manęs tu nieko nepasieksi! Tu nieko nesugebėsi! rėkė vyras, kraudamas savo marškinius į didelį lagaminą.

Mano draugas sakė, kad mane myli, bet niekada manęs nepasirinko. Taip gyvenome jau trejus metus.

Moterų likimai. Marijona Mirė močutė Ona, ir visai Marijonai liūdna pasidarė. Nepataikė į patiktuką vietinio