Praeities šešėliai
Valentina Mykolienė atsargiai valė dulkes nuo senų Dostojevskio tomų nugarėlių, …
Šešėliai praeities Irena Kavaliauskienė kruopščiai nuvalė dulkes nuo senų Žemaitės romanų nugarėlių
Vieną naktį man paskambino brolis ir pranešė, kad jie su šeima išvažiuoja atostogų į Palangą prie jūros.
Įžengiau į kavinę ieškodama maisto likučių skrandis urzgė kaip valkataujantis šuo, o pirštai šalčio gniaužtuose
Viltė skuba namo iš parduotuvės, abi rankos sunkios nuo maišų. Visą kelią galvoje sukasi mintys ką paruošti
Rūpestingas namas
Artūras pabudo lygiai 7:00. Ne nuo žadintuvo – jį švelniai pažadino IVO, sumaniai…
Rytas. Vytautas atsimerkė lygiai septintą. Nėra jokio žadintuvo švelnus, spinduliuojantis šviesos blyksnis
Arūnai, bagažinė! Atsidarė bagažinė, sustabdyk automobilį, šaukė Rūta, bet pati jau suprato, kad viskas prarasta!
Ne mano tu vyras, Algimantai… Senutė sėdi prie lovos, švelniai drėgna šluoste nuvalo vyro įkaitusį kaktą.
Mano uošviai padovanojo mums išties brangią vestuvių dovaną butą! Iškilmingai įteikė raktus ir pasakė
Sako, kad Ieva buvo kurčia nuo vaikystės. Sakė visi su tokia užtikrinta ramybe, lyg teisyklingai kartojama