– Nebegaliu pakęsti, kad kiekvieną savaitgalį pas mus renkasi visa šeima!
Galbūt ir jums teko sutikti žmonių tipą, kurie įsitikinę, kad visas pasaulis sukasi tik aplink juos ir jiems visiškai nerūpi, kad ir jūs turite savo reikalų. Mano svainis su šeima (žmona, dviem vaikais ir žmonos broliu) kiekvieną savaitgalį atvažiuoja pas mus nakvynei. Jie net nepasidomi, ar mums tinka, ar turime kokių planų – tiesiog atvyksta.
Šis „cirkas“ tęsiasi beveik metus ir aš jau iš tiesų nebegaliu to pakęsti. Mėgstu svečius, bet viskas turi ribas – galiausiai net neturiu kada pailsėti po sunkios darbo savaitės. Vietoj poilsio savaitgaliais visą laiką stoviu prie viryklės, linksminu svečius, kloju lovas ir po jų išvykimo dar skalbiu kalnus patalynės. Vis galvodavau: ar jie suvokia, kad niekada nepakviesti atvyksta elgdamiesi mažiausiai nepadoriai, net jei ir yra šeima? Gal nereaguočiau taip stipriai, jei jų viešnagės būtų retos – tačiau jie atvažiuoja mažiausiai tris kartus per mėnesį!
Aš ir vyras niekuomet taip nėra elgęsi, tad galbūt ir mums reikėjo bent keliskart užsukti pas juos, kad pajustų šio malonumo „grožį“ iš arti. Prašiau vyro pasikalbėti su jais, bet jis neišdrįsta, nes bijo juos įžeisti. O gal jam taip net patogu? Pagalbos taip ir nesulaukiau – teko imtis veiksmų pačiai.
Pirmiausia nustojau gaminti savaitgaliais – svečiai turėjo suvalgyti tai, kas liko iš savaitės, o jei pritrūks – prašau, gaminkitės patys, nes aš išgyvensiu ir be maisto. Kitąsyk visi atsisėdo prie stalo laukti pietų. Pasakiau: šiandien nieko nėra, jei norit valgyti, gaminkitės patys. Jie tyliai išgėrė arbatos ir nuėjo miegoti.
Dar nustojau prieš jų vizitus tvarkyti visus namus. Kartą svainio žmona pasiskundė, kad baltos dukros kojinės tapo pilkos. Atsakiau: jei rūpi grindų švara, vonioje ras kibirą ir šluotą – drąsiai galite išvalyti pati. Nuo tada daugiau nepriekaištavo.
Ir svarbiausia – nustojau save atidėti į šalį: nebeatsisakiau asmeninių planų, jei jie užsukdavo. Dienos pabaigoje noriu gyventi savo gyvenimą ir laiką skirti tiems, kuriuos mėgstu. Atėjus svečiams, pabūdavau valandą, po to atsiprašydavau ir užsiimdavau savais reikalais. O jei neturėdavau planų – tyčia imdavausi generalinės tvarkos. Laiką su nepageidaujamais svečiais sutrumpinau iki minimumo.
Po vieno tokio vizito svainis sako mano vyrui: “Atrodo, mūsų laikas čia baigėsi?” Įdomu, iš kur jam taip toptelėjo. Nuo tada svečiai mus aplanko tik iš anksto pasiderinę ir jokiu būdu nelieka nakvoti – ir vis rečiau. Ar jums teko atsidurti tokioje situacijoje? Kaip ją sprendėte? Gana jau, kad kas savaitgalį pas mus ateinate! Galbūt ir jums teko gyvenime sutikti tokį žmogų, kuriam
Aš prisiminau, kaip vieną dieną Aistė Petrauskienė paklausė: Kur vėl eini? Jos vyras, Marius Kazlauskas
Brolio žmona, jau ketvirtą kartą nėščia, pareikalavo, kad atiduotume jiems savo butą. Su vyru esame susituokę
– Nebegaliu pakęsti, kad kiekvieną savaitgalį pas mus renkasi visa šeima!
Galbūt ir jums teko sutikti žmonių tipą, kurie įsitikinę, kad visas pasaulis sukasi tik aplink juos ir jiems visiškai nerūpi, kad ir jūs turite savo reikalų. Mano svainis su šeima (žmona, dviem vaikais ir žmonos broliu) kiekvieną savaitgalį atvažiuoja pas mus nakvynei. Jie net nepasidomi, ar mums tinka, ar turime kokių planų – tiesiog atvyksta.
Šis „cirkas“ tęsiasi beveik metus ir aš jau iš tiesų nebegaliu to pakęsti. Mėgstu svečius, bet viskas turi ribas – galiausiai net neturiu kada pailsėti po sunkios darbo savaitės. Vietoj poilsio savaitgaliais visą laiką stoviu prie viryklės, linksminu svečius, kloju lovas ir po jų išvykimo dar skalbiu kalnus patalynės. Vis galvodavau: ar jie suvokia, kad niekada nepakviesti atvyksta elgdamiesi mažiausiai nepadoriai, net jei ir yra šeima? Gal nereaguočiau taip stipriai, jei jų viešnagės būtų retos – tačiau jie atvažiuoja mažiausiai tris kartus per mėnesį!
Aš ir vyras niekuomet taip nėra elgęsi, tad galbūt ir mums reikėjo bent keliskart užsukti pas juos, kad pajustų šio malonumo „grožį“ iš arti. Prašiau vyro pasikalbėti su jais, bet jis neišdrįsta, nes bijo juos įžeisti. O gal jam taip net patogu? Pagalbos taip ir nesulaukiau – teko imtis veiksmų pačiai.
Pirmiausia nustojau gaminti savaitgaliais – svečiai turėjo suvalgyti tai, kas liko iš savaitės, o jei pritrūks – prašau, gaminkitės patys, nes aš išgyvensiu ir be maisto. Kitąsyk visi atsisėdo prie stalo laukti pietų. Pasakiau: šiandien nieko nėra, jei norit valgyti, gaminkitės patys. Jie tyliai išgėrė arbatos ir nuėjo miegoti.
Dar nustojau prieš jų vizitus tvarkyti visus namus. Kartą svainio žmona pasiskundė, kad baltos dukros kojinės tapo pilkos. Atsakiau: jei rūpi grindų švara, vonioje ras kibirą ir šluotą – drąsiai galite išvalyti pati. Nuo tada daugiau nepriekaištavo.
Ir svarbiausia – nustojau save atidėti į šalį: nebeatsisakiau asmeninių planų, jei jie užsukdavo. Dienos pabaigoje noriu gyventi savo gyvenimą ir laiką skirti tiems, kuriuos mėgstu. Atėjus svečiams, pabūdavau valandą, po to atsiprašydavau ir užsiimdavau savais reikalais. O jei neturėdavau planų – tyčia imdavausi generalinės tvarkos. Laiką su nepageidaujamais svečiais sutrumpinau iki minimumo.
Po vieno tokio vizito svainis sako mano vyrui: “Atrodo, mūsų laikas čia baigėsi?” Įdomu, iš kur jam taip toptelėjo. Nuo tada svečiai mus aplanko tik iš anksto pasiderinę ir jokiu būdu nelieka nakvoti – ir vis rečiau. Ar jums teko atsidurti tokioje situacijoje? Kaip ją sprendėte? Gana jau, kad kas savaitgalį pas mus ateinate! Galbūt ir jums teko gyvenime sutikti tokį žmogų, kuriam
Ryšys Rytai pas Magdaleną Kazimieraitę anksčiau prasidėdavo visada vienodai. Virdulys ant dujinės, du
Vasaros taisyklės Kai traukinys sustojo prie mažytės platformos, Janina Prapuolenienė jau stovėjo pačiame
Negalėjau tiesiog taip ištrūkti. Visiškai susituokėme Aistė su Vytautu, net jei jos motina Sofija Leonidova
Vaiva stovėjo prie pravirų šaldytuvo durų, susiėmusi už galvos. Jos vyras vėl viską suvalgė niekaip nesuprato
Atvykau aplankyti pasiilgau tavęs, bet vaikai tapo tarsi svetimi Tėvų rūpestis vaikais amžinas, bet kartais
