Kai marti, visų akyse, pasakė, kad jau nereikia taip dažnai lankytis, pajutau, kaip anūkas stipriai suspaudė

Dienoraščio įrašas, 2024 m. kovo 14 d. Dar dabar sunku ramiai prisiminti rytinę žinią, kuri akimirksniu

Sėdėk! Mūsų namuose nėra! ramiai ištarė Petras. Bet juk skambina! Rūta sukluso, pakilusi nuo sofos.

Ko čia ant manęs šauki?! pasipiktinau. Aš juk gydau ir maitinu tavo žmoną, o tu ant manęs balsą keli?

Atleisk man, sūnau. Kartą sapnavau keistą sapną apie šeimą, apie kurią miestelyje Žagarėje visi kalbėjo

2024 m. birželio 8 d., Vilnius Praėjo trys metai, kai buvau uždaryta, ir štai šiandien aš grįžtu atgal

Biuroje šiandien viskas vyko kaip įprasta visi šnekučiavosi apie darbus ir gyvenimą. Įėjo skyrių vadovė

Kaip greitai viskas gali pasikeisti… Viena akimirka ir gyvenimas virsta aukštyn kojomis.

Žmonos kopija Ar tikrai tau nebus ankšta? paklausė Rasa, stovėdama prie slenksčio su krepšiu ant peties