Dienoraščio įrašas. Kai jau per vėlu Stovėjau prie naujo savo daugiabučio laiptinės. Paprastas mūrinis
Buvęs nusprendė tapti tėvu Ji pamatė jį anksčiau, nei jis spėjo ištarti bent žodį. Septyni metai.
2024 m. birželio 12 d., antradienis Šiandien vėl jaučiau tą neapsakomą lietuvišką graudulį, kaip sako
Ligoninės langas buvo praviras. Ryte jį atvėrė seselė. Oras tvarkingas, užuolaidos krestelėjo, už lango
Mama pavargo Rūta taip garsiai aprėkė kasininkę Maximos parduotuvėje, kad vargšei moteriškei net rankos drebėjo.
Išdavystė už draugystės kaukės Šią žiemą Vilnių užklupo tokia pūga, kad kiemai ir gatvės pavirto tikra pasaka.
Tiesiog pašalinis Rūta vos sulaukė, kol jos išrinktasis išeis iš buto. Vos durys užsivėrė, ji su žibančiomis
Ligoninės kambario langas buvo praveras. Ryte jį plačiai atvėrė slaugytoja. Oras buvo gaivus, užuolaidos
Prisiekiau visiems savo būsimiesiems vaikams ir net šventoms bulvėms, kad jeigu nebūčiau pamiršusi telefono