Uncategorized
029
Paskutinė galimybėJis ištraukė seną raktą iš kišenės, žinodamas, kad tik šis momentas gali išgelbėti jo šeimą nuo neišvengiamų praradimų.
2026 metų birželio 12 diena. Šiandien vėl girdėjau hospitalo sirgalo garsą. Moteris, mano žmona Aistė
Zibainis
Uncategorized
041
— Dėde, pasiimk mano mažą sesutę — ji jau ilgai nieko nevalgė, — jis staiga atsisuko ir užšalo nuo nuostabos!
Dėde, prašau paimkite mano sesutį. Ji labai alkanų Šis silpnas, pilnas beviltiškumo balsas, išprotę įkando
Zibainis
Uncategorized
011
Vestuvių kalba, kuri pakeitė viską…
2025rokas, spalio 4d. Vakaras. Širdis plakė taip garsiai, kad beveik nepastebėjau stiklinų skambesio
Zibainis
Uncategorized
012
— Šiandien sakai, kad susituokė su manimi, nes esu „patogi“! — Ir ką? — jis nusūno pečius. — Ar tai blogai?
20230815, Vilnius dienoraštis Šiandien sakėi, kad susituokai su manimi, nes aš patogi! Ir kas?
Zibainis
Uncategorized
015
Mažoji Minga niekaip nesuprato, kodėl jos tėvai jos neigą myli. Tėvą ji erzino, o mama atrodė mechanistiškai atlikdama savo vaiko priežiūros pareigas – labiau ją žavėjo vyro nuotaika.
Aš, kaip vyriškas pasakočias, noriu papasakoti apie Austėją, kuri nuo pat mažens nesuprato, kodėl jos
Zibainis
Uncategorized
031
Vyras man išvirė kavą su kartaus migdolų aromatu. Aš sukeičiau puodelius su svogūne. O po 20 minučių.
Rytas pradėjo kaip visada. Už lango dar nešvito, bet jau garsėjo silpnas miesto šurmulys, kaip iš sapno pakylėtų.
Zibainis
Uncategorized
028
– Kodėl neatveri durų? – Nenoriu! Ir neplanuoju. Svečiai turi pranešti apie savo atvykimą, be to, nešokti ant dėžių, šaldytuvo ar spintų. – Tai reiškia, kad neįleis? Tai mano mama! Ji atėjo pas mane! – Na, priimk ją! Bet ne mano namuose.
Kodėl neatidarai durų?  klausė Aistė, susigūžusi ant virtuvės stalo. Nenoriu! Ir neketinu. Svečiai turi
Zibainis
Uncategorized
012
Seno bendrabučio laimėVakar, kai senoji šviesoforų šviesa nublokso, kaimynai susirinko prie stalo, kad kartu pasidalintų prisiminimais ir iš naujo atrastų bendrabučio šilumą.
Laukdama vyrų su darbo įžvalgų, Aistė sėdėjo prie virtuvės stalo, lėtai gurkšnojo arbatą su raudonžiedžiu
Zibainis
Uncategorized
0116
Ką čia mes darome? Kodėl į svetimo namą įsivaikiname?
Visi, Aistė, tarp mūsų viskas baigta! Noriu tikros šeimos, vaikų. Tu man to negali suteikti.
Zibainis