Zibainis – Page 21

— Dėde, pasiimk mano mažą sesutę — ji jau ilgai nieko nevalgė, — jis staiga atsisuko ir užšalo nuo nuostabos!

Dėde, prašau paimkite mano sesutį. Ji labai alkanų Šis silpnas, pilnas beviltiškumo balsas, išprotę įkando

Vestuvių kalba, kuri pakeitė viską…

2025rokas, spalio 4d. Vakaras. Širdis plakė taip garsiai, kad beveik nepastebėjau stiklinų skambesio

— Šiandien sakai, kad susituokė su manimi, nes esu „patogi“! — Ir ką? — jis nusūno pečius. — Ar tai blogai?

20230815, Vilnius dienoraštis Šiandien sakėi, kad susituokai su manimi, nes aš patogi! Ir kas?

Mažoji Minga niekaip nesuprato, kodėl jos tėvai jos neigą myli. Tėvą ji erzino, o mama atrodė mechanistiškai atlikdama savo vaiko priežiūros pareigas – labiau ją žavėjo vyro nuotaika.

Aš, kaip vyriškas pasakočias, noriu papasakoti apie Austėją, kuri nuo pat mažens nesuprato, kodėl jos

Vyras man išvirė kavą su kartaus migdolų aromatu. Aš sukeičiau puodelius su svogūne. O po 20 minučių.

Rytas pradėjo kaip visada. Už lango dar nešvito, bet jau garsėjo silpnas miesto šurmulys, kaip iš sapno pakylėtų.

– Kodėl neatveri durų? – Nenoriu! Ir neplanuoju. Svečiai turi pranešti apie savo atvykimą, be to, nešokti ant dėžių, šaldytuvo ar spintų. – Tai reiškia, kad neįleis? Tai mano mama! Ji atėjo pas mane! – Na, priimk ją! Bet ne mano namuose.

Kodėl neatidarai durų? klausė Aistė, susigūžusi ant virtuvės stalo. Nenoriu! Ir neketinu. Svečiai turi

Seno bendrabučio laimėVakar, kai senoji šviesoforų šviesa nublokso, kaimynai susirinko prie stalo, kad kartu pasidalintų prisiminimais ir iš naujo atrastų bendrabučio šilumą.

Laukdama vyrų su darbo įžvalgų, Aistė sėdėjo prie virtuvės stalo, lėtai gurkšnojo arbatą su raudonžiedžiu

Ką čia mes darome? Kodėl į svetimo namą įsivaikiname?

Visi, Aistė, tarp mūsų viskas baigta! Noriu tikros šeimos, vaikų. Tu man to negali suteikti.

– Maja, kiek tau metų? – tyliai paklausė tėvas.

Austėja, kiek tau metų? švelniai klausia tėvas. Atrodo, jog tu ne pirmąjį universitetų kursą studijuoji