“Prašau, tekėk už manęs,” maldavo vieniša milijonierė benamį. Tai, ką jis paprašė mainais

Ko tu? Jau dešimt metų esame santuokoje! Kokią meilužę? Man ir tavęs užtenka! Gabija nieko negalėjo su

Neparuoši tuštumai Niekada nemaniau, kad išsiskirsiu antrą kartą. Po antro skyrybų jaučiausi išsekęs

Tą dieną prie mano slenksčio pasirodė moteris, kurios nebučiau mačiusi penkerius metus. Tamara Nikitaitė.

Tu mums ne giminė, tarė uošvė ir perdėjo mėsą iš martinos lėkštės atgal į puodą. Gabija sustojo prie

Oi, klausyk šitos istorijos… “Mama, ar tėtis buvo teisus, sakydamas, kad tau su galva ne

Mamytė, tu nori padovanoti mūsų butą brolio sūnui? O prie manęs atvažiuosi gyventi? Aš nepaleisiu!

Kaip tai susirgęs? Kokioje jis būklėje? sukrėtė uošvė. Miegojantis. Bet nieko baisaus, šiek tiek pakilusi

“Jei tik žinotum, kuo tavo dukrelė sostinėje užsiima, išvis jos neminėtum. Juo labiau nesigirtum.”