Uncategorized
043
Senjorė priėmė du juodaodžius benamius vaikus; po 27 metų jie sustabdė jai skirtą nuosprendį.
Senolė priėmė du benamį berniukus. Po 27 metų jie sustabdė savo gyvenimo bausmę. Teismo salė tyli.
Zibainis
Uncategorized
062
Bijo, kad ją grąžins atgal…
Bijau, kad jį vėl atgabens Kai pirmą kartą jį pamačiau, jis sėdėjo pataliai prie sienos. Neniojo, nešėmėsi
Zibainis
Uncategorized
019
Profesorius be žmonos ir vaikų sutinka priimti tris našlaičius į šeimą
Kai Vaclovas Petrauskas sulaukė trisdešimt metų, jam nieko nebuvo nei žmonos, nei vaikų, tik viena nuoma
Zibainis
Uncategorized
016
Jis atsiklaupė prie stalo, kurį buvo pastatęs ant šaligatvio, sūpuodamas savo kūdikį. „Prašau, nenoriu jūsų pinigų, tik akimirkos jūsų laiko“
Klausau, kaip jos balsas švelniai, beveik šnabždėdamas, keldžiasi iš betono šaligatvio šalia mano stalo
Zibainis
Uncategorized
015
Išgelbėtas skęstantis mergina – vargšas vaikinas herojus!
Sveikas, drauge, noriu papasakoti tau seną istoriją, kurią visada prisimenu, kai sėdžiau prie laužo ir
Zibainis
Uncategorized
037
Laimės Nematyta Ranka
Likimas ištiestė ranką Ieva turėjo, atrodė, normalią šeimą: tėvas Jonas ir motina Ona, viskas tvarkėsi
Zibainis
Uncategorized
0355
Mano sūnus pažadėjo man namą kaime – bet kai ten atvykau, pajutau, tarsi žemė dingtų iš po kojų.
Mano sūnus man pasakė, kad nupirko man namą kaime bet kai atvykau, pajutau, lyg žemė paslystų man po kojomis.
Zibainis
Uncategorized
0129
Jis tave iš purvo ištraukė
Jis tave iš purvo ištraukė Sūnau, paaiškink man, ką tik rasi šioje mergelėje? Tautų šeimininkės balsas
Zibainis
Uncategorized
022
Garbė ir prasmė: Rūkas išsisklaidė
Rūkas prasklando Pastaruoju metu Austėja dažnai galvoja apie savo gyvenimą. Ją vargina nuobodulys kiekviena
Zibainis