Naktis, moteris, katinas ir šaldytuvas Nežiūrėk į mane taip! Jūratė dėbtelėjo į katiną taip griežtai
Negalima dainuoti Tu šypsais netinkamai. Birutė iš pradžių nesuprato, kad tai skirta jai. Ji žiūrėjo
Kaimyne iš viršaus Egle, kur padėjai mano puodą? Tą didelį, kuriame aš verdam barščius? Jonavaite, jis
– Viešpatie, Jurgi! Koks tu sunkus žmogus! Kaip su tavimi sunku! Kodėl negalima tiesiog padaryti
Sudėtinga laimė Tai kas, išsiskiriam? Povilai, juokauji? Eglė žiūrėjo į vyrą, sunkiai suprasdama, kas vyksta.
Mama, tik neišsigąsk, gerai? Bet nuo Naujųjų metų mūsų laukia šiek tiek problemų na, sakykime, finansinių.
Kaip prasidėti viską nuo pradžių Kur tu eini, Birutė, tokia graži šį vakarą? iš po rūškano pilko debesies
Visi padeda, tik tu pas mus ypatinga Dovile, gal jūs šiandien užsuktumėte pas mane? su viltimi balse
Tu įsivaizduok, nueini vieną žvarbią žiemos popietę į Vilniaus policijos komisariatą, kur durys atsiveria