Tėvų meilė. Laima pavargusi, bet laiminga atsiduso, sodindama vaikus į taksi. Miglėi ketveri, Dominykui pusantrų.

Prašau… nepalik manęs vieno. Ne šiąnakt. Šiuos paskutinius žodžius tyliai, beveik it vėjas ties

Ilgiuosi jos. Niekada taip nesu pasiilgęs žmogaus. Ir pats nesuprantu kodėl juk su ja nebuvau visiškai

Metų metus klaidžiojau kaip tyli šešėlis tarp senosios Vilniaus miesto bibliotekos lentynų.

Ričardas yra įsitikinęs, kad jo žmona jį apgaudinėja. Todėl vyras nusprendžia ją išbandyti ir lieka nustebintas.

Nori mano vyro? Prašom, tavo! su kiek sarkazmo šypsena ištariau nepažįstamai moteriai, kuri netikėtai

Austėja dar jauna, ji dar susilauks vaikų! ištarė ji, tarsi pažadas sau pačiai. O visgi, niekam galiausiai

Marija Vilimaitė prabudo trečią valandą nakties nuo atkaklaus vibravimo ant naktinio staliuko ūkčiojo

O kur tavo alkūnės? Kas taip deda alkūnes ant stalo? Padorioje draugijoje jau seniai būtum išvytas nuo









