Zibainis – Page 21

Negaliu suprasti, iš kur tau tokios nepaprastai stiprios pavydos. Negaliu. Kasdien nuo tada, kai pradėjome sutikti, girdžiu tik nepaliaujamus kaltinimus. Tavo akyse nuolatinė įtikinama įtaka. Tu pavydi maną pacientams, slaugytojų, gydytojų. Kiekvienam šviesos žibinto stulpeliui. Ir tai jau visiškai peržengia visas ribas… Ir… Aš labai išsekęs, tiesaAš nusprendžiau, kad laikas atleisti savo širdį ir surasti drąsos iššaukti šią šešėlinę pavydą iš sielos gilumų.

Mariu, kas tai? griežtai paklausė Ieva, laikydama rankoje marškinėlį. Kas čia yra rožinė dėmė?

Susituokiau būdama aštuoniasdešimt metų.

Kai mano anūkė iškėlė mane iš savo buto, nes aštuoniasdešimtmetę vėl susituokiau, supratau, kad nebegaliu

— Mama, tėtis, sveiki, prašėte mus atvykti, kas įvyko? — Marija su vyru Tomu tiesiog įsiveržė į tėvų butą.

Mama, tėtis, sveiki, kvietėte mus atvykti kas nutiko? Aistė su vyru Tomu šovinelio nusivelkę į seną tėvų

– Tu dėl šios meilės išplaukai iš instituto!

Kad dėl šios meilės išmetei mus iš universiteto! Mes tave planavome siųsti mokytis, o ne susituokti!

Lietuvos mergaitė Giedrė su drauge vaikščiojo Vingio parke, kai staiga pamatė vyrą ir moterį. Jie apkabinosi, o jis šnabždėjo kažką į ausį. Moteris laimingai šypsojosi. Giedrė žiūrėjo į juos plačiai atvertomis akimis ir negalėjo atitraukti žvilgsnio. – Giedre, ką veiki? Giedre! – nustebo draugė. – Nieko, eikime, – staiga pasakė Giedrė. Mergaitės atsisveikino. Giedrė ėjo namo, manydama, kad tai negali būti tikra! – Tėti, kaip taip?! Kaip galėjai taip su mama?! – ji nebelijo matyto.

Gintarė Petrauskaitė su drauge Liną Kazlauskienę pasivaikščiojo Vingio parke, kai staiga pastebėjo porą.

– Negaliu patikėti! Mano geriausias draugas – iš tikrųjų Aleksijaus tėvas! Jis daugiau nei ketverius metus prižiūrėjo sūnų ir negalėjo susimąstyti, kad jis ne mano.

Negaliu patikėti! Mano geriausias draugas pasirodė būti mano sūnaus tėvu! Keturius metus jį auginau

Turtingas berniukas nubluksta, kai mato benamį, kuris jam panašus – niekada neįsivaizdavo, kad turi brolį!

Vieną auštą naktį jaunasis milijonierius, turintis šimtą tūkstančių eurų, susitiko su vargšų berniuku

Vestuvių naktis turėtų būti laimingiausia moters gyvenimo akimirka. Sėdžiau prieš makiažo stalą, lūpų dažai vis dar švieži, klausydama, kaip šventiniai būgnų garsai lauke lėtai tylėjo. Mano vyro šeima atsipalaidavo po šventės. Nuotakos kambarys buvo prabangiai papuoštas, auksinė šviesa apšvietė tekantį raudoną šilko juostų srautą. Bet mano širdis buvo sunki, neramus pranašymas slypėjo viduje.

20230812 Vakaras pradėjo keistai. Švelnus bakstelėjimas į duris išgirdau, kai jau beveik užmigau.

Buvo 1950 metų žiema, o šaltis įkando iki kaulų. Tamsioje patalpoje, su plytų sienomis ir drėgmės kvapu, vos septyniolikos metų jauna mergaitė dusėjo, laikydama patalynę, kai kontrakcijos ją veržė. Ji buvo viena, išskyrus gimdytoją – vyresnę moterį su šiurkščiomis rankomis ir širdimi, pripratusią prie tragedijų.

1950m. žiemos šaltis skverbėsi iki kaulų. Mažoje, tamsioje kambaryje su plytų siena ir drėgną kvapą