Zibainis – Page 21

— Tu šiandien sakėi, kad susituokei su manimi, nes esu „patogi“! — O kas? — jis pakėlė pečius. — Ar tai blogai?

Šiandien sakėte, kad su manimi susituokote, nes esu patogi! Ir kas? nusilepė Mantas, pakeldamas pečius.

Eik su manimi! Šiuo metu kieme man trūksta šuns. Būsi puikus sargyba nieko nepadarysi! Sakau, nes aš

„– Kaip netinkamas šis jų jubiliejus, – sakė ji. – Jie rado laiko švęsti, net kaime. Lina sulaukė nepasitenkusių vyro frazių gabalėlių. Ji suprato, kad vyro brolis pakvietė juos į dvidešimtpenktą bendro gyvenimo jubiliejų, vadinamą sidabrinėmis vestuvėmis.“

Kaip nepatogus šis jų jubiliejus, šnabždėjo ji, balandžiai skambėjo pro langą. Ką tik radome laiko švęsti

Žentas teigė, kad nebegalėsiu matyti savo dukters, jei neparduodu motinos namo.

Aš pusės gyvenimo praleidau viena. Taip, buvau susituokusi, bet vyras, Petras, išėjo iš namų po metų po vestų.

Aš ką tik pagalvojau, kad mes tikriausiai esame klaidinga šeimaGalbūt mūsų neįprastas ryšys slepia nepaprastą stiprybę, leidžiančią įveikti bet kokius iššūkius.

Kaip puiku, kad turiu tave, sakiau, apkabinęs žmoną. O aš laiminga, kad esi šalia manęs! atsakė Aistė.

– Jei kūdikis primins buvusį, atsisakysiu… suteiksiu gyvenimą ir atsisakysiu! – Bespalviu balsu pareiškė EglėJi išsuko į tamsų kiemą, kur šauksmai išgirsto tik šnabždausią vėjo šniokštimą.

Jei kūdikis bus panašus į buvusį, aš atsisakysiu duosiu jį į pasaulį ir atsisakysiu! šaltuoju balsu pasakė Austėja.

Nelaukti svečiaiKai durys pagaliau atsidarė, patrauklūs šešėliai išdidžiai pasitinka šviesą, o jų žmogiškos šypsenos atskleidžia paslaptį, kurią niekas nesitikėjo.

20260612, Vilnius Šiandien ryte, penktą valandą, mano sesuo Viltė pabudė dėl skambučio iš nežinomo numerio.

Ką mes čia veikiame? Kodėl įsiveržame į svetimo namus?

Visi, Ugne, tarp mūsų viskas baigta! Aš noriu tikros šeimos, vaikų. Tu man negali to suteikti.

Kita šventoji…

Kai Aistė įžengė į butą, iš karto pastebėjo senos valandos aukštakulnius stovinčius prie progų.