Mano vardas buvo Emilija, dabar man 68-eri. Daugybę metų tikėjau, kad padariau viską, ką galėjau savo vaikams.
Vakar vėl buvusi marti man atvedė anūkę savaitgaliui, skųsdavosi man kaimynė Aldona, sutikusi mane laiptinėje.
Musė ant lango tyliai ir įkyriai dūzgė. Povilas prasimerkė. Saulės spindulys švelniai čiuožė pagalvę
2024 m. birželio 21 d.Paslaptingas mėnuo, kuris dar kartą priminė senus laikus taip norėčiau jį aprašyti.
Egle, pasilik namuose. Ar man tikrai reikia visur temptis tave kartu tik todėl, kad mes susituokę?
– Kaip tai nesiruoši rūpintis mano sūnaus vaiku?! – nesusilaikė anyta
– Visų pirma, neatsisakau Ign…
Kaip tai tu nesiruoši užsiimti mano sūnaus vaiku? neištvėrė uošvė. Pirmiausia, aš juk nesikreipiu nuo Igniuko.
Savaitgalį pasikviečiau savo gimnazijos draugus į naujus namus. Jaučiau didelį džiaugsmą ir jaudulį.
Pirkdavau kavą moteriai, kuri lyg sapno vėsa man sulankstydavo marškinius skalbykloje kol savininkas
Egle, pasilik namuose. Ar man tikrai reikia visur temptis tave kartu tik todėl, kad mes susituokę?