Uncategorized
09
1950 metų žiema šaldė iki kaulų; tamsioje, drėgmės kvapo ir medinių sienų patalpoje vos 17‑metėja švoktelėjo, suspaudžiama tarp lapų, kai kontrakcijos ją sūriavo. Ji buvo viena, išskyrus pagimdytoją – seną moterį, kurios grubių rankų ir nusiminusios širdies nuotaika buvo pripratę prie tragedijų.
1950ųjų žiemos šaltis įsiskverbė iki kaulų. Tamsioje kambaryje, kurio sienos buvo paminkštintos plytomis
Zibainis
Uncategorized
010
Metų metu lėtai dingsdavau nuo nežinomos ligos, o vakar pamačiau, kaip mano sūnaus žmona įberia baltą miltelį į mano cukraus dubenėlį.
Farinų cukrinė pirštinė su paprastu laukinių gėlių raštu stovėjo ties mano senamadiškame virtuvės kampe
Zibainis
Uncategorized
029
Generalinis direktorius, suteikęs stipendiją vargingai, stropiai mergaitei… nė neįtardamas, kad ji daugiau nei dvidešimt metų buvo jo niekada nepažinta dukra
Prieš daugiau nei dvidešimt metų, Andrius buvo vos paskutinio kurso ekonomikos studentas Vilniaus universitete.
Zibainis
Uncategorized
019
Olgė nekenkė visų. Ypač savo motinos.
Aistė viską nekenčia. Ypač savo motiną. Ji tvirtai žinojo, kad kai tik augtų ir išsitrauktų iš šios globos
Zibainis
Uncategorized
054
— Labas, Natlė, negali atvykti, aš jaučiuosi blogai.
Labas, Giedrė, negali atvykti, šnekau blogai. Donatas su Neringa paliko man Kęstą ir nuėjo svečiai, tiesiog
Zibainis
Uncategorized
041
«Kada tavęs jau nebus?» – šnabždėjo mano svainė šalia ligoninės lovos, nežinodama, kad aš viską girdžiu ir diktofonas tai visa įrašo.
Kada jau tavęs nebus? šnabždėjo pusseserė. Jos kvėpavimas buvo šiltas ir kvepėjo pigia kava.
Zibainis
Uncategorized
05
Trys gijos. Trys likimai
Trys siūlai. Trys likimai Ką ji sakė? Virginija, neišgirdau, ką? Viktorija Petronienė šiek tiek palinko
Zibainis
Uncategorized
019
Niekada nepamiršiu tos dienos, kai šaukiančią kūdikėlį radau kaimynės Linos prie durų, sėdimajame vežimėlyje. Lina buvo tokia pat šokiruota kaip ir aš.
Baimiukusi, kad įvyko kažkas siaubingo, kreipiausi į policiją, tikėdamasi, kad suras mano kūdikio tėvus.
Zibainis
Uncategorized
08
– Nieko, Mantai! Nesiraupk! O bent Naujieji metai susitikai stilingai!
Niekuž, Slavke! Nesikuk, Naujaisiais vakarais puikiai laukei! Čia jau savo miestas. Slavkas išlijo iš
Zibainis