20251127, Vilnius Be manęs nieko nebūtų pasiekę, galvoju, kai pasiklausau savo širdies plojimo.
Lėkštės su atvėsusia vakariene taip ir liko gulėti ant stalo. Miglė sėdėjo ir žiūrėjo į jas, bet nieko nematė.
Senos atvirutės paslaptis Prieš tris dienas iki to vakaro, kai jos gyvenimą apvertė pageltęs vokas, Rūta
Ne, Aistė. Jūs patys susikūrėte vaiką, tad pasirūpinkite Andriumi patys, griežtai pareiškė svokrybė.
Gintarėle, tu vėl nesiurbėi kilimų? Nuo tos dulkės jau ašaruoja akys, žiūrėk, net ant kilimų guli…
Jokių stebuklų
Naujieji metai artėjo kaip skubantis traukinys, o Lena jautėsi lyg stovėtų ant perono be bilieto – nebus nei šventės, nei laimės, nei nuotaikos. Kodėl ji kvietė svečius? Kas norės Naujuosius metus sutikti su nevykėle?
***
Gruodžio 31-oji prasidėjo katastrofa: po dešimties tarnybos metų skalbimo mašina odlužo kaip tikri lietuviški ledai, o vonioje kilo potvynis. Santechniko rasti prieš Naujuosius – tikras detektyvas, bet Lena susitvarkė ir trumpam atsikvėpė.
Bet čia prasidėjo katino Bazilio šėlionės – jis suėdė visą dešrą olivjėi, palikdamas tik žirnelius ir marinuotus agurkus. Negana to, jis nusitaikė į zylę ant praverto lango – ir kartu su didžiuliu fikusu numušė eglutę bei seną, mylimą girliandą.
Į šipulius subyrėjo gėlių vazonas ir vaikiškos žaisliukų likučiai su žeme… Lena beveik apsiverkė, viską tvarkydama. O tada dar ir sudužęs grafinas, svylančios vištos kvapas, o kai svečiai jau buvo pakeliui – siaubas: ji pamiršo tortą. Skambina sesei:
– Katik, tragedija! Neturiu torto! – Mamos tonu ji jaučia pasaulio pabaigą.
– Ramiai! – Katė kaip visada linksma, – jau kieme. Einam, viską nupirksim!
Lauke jau laukė Masha su milžinišku pirkinių maišu ir teta Geda su legendiniu šaltienos dubeniu.
– Ko šaltienos, dar ir viso dubens? – apgailestavo Lena.
– Atsarga gėdos nedaro! – didingai atsakė teta, garsėjanti nelauktomis pastabomis, – visą naktį temsim, ar salotų dar turit?
Kol merginos bėgo paskui torto, Masha kabino serpantiną, į kurį nedelsdamas įsisuko Bazilis, pavirtęs nežemiška būtybe.
Gelbėti katino atėjo Katės vyras Igoris – ką tik po darbo.
Bazilio nuotykiai baigėsi tik, kol pamatė Leną – tada iš džiaugsmo šoktelėjo taip, jog Igoriui paliko kraujuojančią žymę ant rankos. Pagelbėjo, ir net prisistatė padėti virtuvėje – tiesa, daugiau filosofavo apie salotų esmę, nei gamino.
– Len, o kas ten per dėžutė su užrašu „Laimingų Naujųjų!“? O šone dar ranka rašyta: „Atidaryti naktį. Močiutė Valė“.
Lena sukluso:
– Oj, visai užmiršau! Kačiuk, čia bobutės palikta; liepė Naujametę naktį atidaryti, pažadėjo staigmeną.
Visus suintrigavo. Net teta Geda susidomėjusi priartėjo prie stalelio.
***
Vėliau – prezidento sveikinimas, šampanas, katino olivjė, juokas, ginčai, kol pagaliau…
– Jau dvi? Vadinasi, laikas – močiutės Valės siurprizas!
Atidaryt patikėta vyrui – Igoris pasukučio, atidaro dangtį: viduje – ne pinigai ar senos nuotraukos, o dešimtys mažų raštelių, perrištų spalvotais kaspinais. Kiekvienas su vardu.
Lena pirmoji garsiai perskaito:
– Lenut, mano brangioji anūke. Ir vėl kas nors nepavyko? Skalbyklė sugedo? Katinas salotą suėdė? Nieko tokio! Bet kokia bėda – proga užsisakyti picą ir įsijungti serialą. O tortą gali nupirkti ir rytoj. Svarbiausia – artimi žmonės šalia. Myliu iki mėnulio ir atgal. Tavo močiutė Valė.
Pasišalino tyla, o paskui – užkrečiamas juokas.
Katė, Masha ir net teta Geda rado savus palinkėjimus – tikrą magiją, nors pati močiutė Valė vėliau vaizdo skambutyje sakė: „Jokių stebuklų! Tik gerai pažįstu ir labai myliu.“
Ryte, tvarkydama šventės likučius, Lena sudėjo visus raštelius į gražų stiklainį – tąkart supratusi: tikras laimės receptas – nebijoti chaoso, juoktis iš nesėkmių, branginti savus ir kartais tiesiog suvalgyti norimą torto gabalą. Svarbiausia žinoti – kažkur visada yra žmogus, kuris tave myli ir supranta. Visada. Jokios magijos Naujieji metai artėja greitai ir nesustabdomai, kaip skuodžiantis traukinys.
Gintarėle, tu vėl nesiurbėi kilimų? Nuo tos dulkės jau ašaruoja akys, žiūrėk, net ant kilimų guli…
Romai, turime mergaitę, 40 eurų! džiugiai šaukė Giedrė į telefoną. Aš stovėjau prie gimdymų ligoninės
Aidas nakties tyloje Į reabilitacijos skyrių Ona Petronienė atvyko likus dviem savaitėms iki Kalėdų.
