Zibainis – Page 21

Kol buvai komandiruotėje

Rūtelė, aš grįžau namo, pasitik mane! Linai?! Kodėl taip anksti? Juk sakei grįši tik po trijų dienų…

Olia, ar tai tavo pertekliniai kilogramai?

Aistė, ar tie tavo papildomi kilogramai? Argi ne problema? nesitraukė Domanto motina Viltė.

– Ar žinot, kuo mano sesutė sostinėje užsiima, jos visiškai nepaminėtum. Ir dar nepasigirsiАле я зрозуміла, що її успіхи — це лише частина великої загадки, що ховається за блиском столиці.

Oi, mano dukra tikra genijė! girsiusi Eglė kaimynėms. Baigė semestrą vien tik penktukais! Dar ir darbus

Kitą dieną po vyro laidotuvių anyta išvarė mane su dviem mažais vaikais į speiguotą žiemą, neturint nei prieglobsčio, nei kur eiti; praėjus penkiolikai metų ši moteris netikėtai vėl atsirado mano gyvenime

Žinai, kartais gyvenimas pasisuka taip, kaip nė neįsivaizduoji… Iki šiol kartais pažadinu save

–Palaukite, – sakė jis.

20231230, Vilnius dienoraščio įrašas – Palaukite, – sakiau aš, bandydamas atgauti ramybę. –

Negaliu suvokti, iš kur tavo toks stiprus pavydas. Negaliu. Nuo pat dienos, kai pradėjome susitikti, girdžiu tik kaltinimus. Tavo akyse nuolatinė įtaka. Pavydai manęs dėl pacientų, slaugytojų, gydytojų. Net dėl kiekvieno gatvės žibinto. Ir tai jau peržengia visas ribas… Ir… Aš esu labai pavargęs, tiesaAš išvykau iš ligoninės, ieškodamas ramybės ir galimybės išgydyti ne tik kūną, bet ir širdį.

Mantai, kas tai? griežtai paklausė Aistė, laikydama rankoje marškinius. Ką reiškia ši rožinė dėmė?

Kokio vėlavimo mokėjimo? Jūs tikriausiai kažką painiojate, mes juk neturime jokių paskolų…

— Mama, tėtis, sveiki, pakvietėte mus atvykti – kas įvyko? — Marija su vyru Tomu tiesiog įbėgo į tėvų butą.

Mama, tėti, sveiki, jūs mums ragavote pasikviesti, kas nutiko? Aistė su vyru Tautvydu tiesiog įsiveržė

Kada galų gale išsikraustysi, Marutė?

20260605, Vilnius Šiandien vėl pasiklausiau motinos balso, kai ji stovėjo virtuvės slenksčiu.