Uncategorized
018
Išdavystė po draugystės kauke
Išdavystė po draugystės kauke Ši žiema Vilniuje tarsi nusprendė parodyti visą savo grožį: sniego prisnigo
Zibainis
Kai Valerijus užsukdavo pas Zinaidą, ji akimirksniu prarasdavo galvą – laimės apsvaiginta.
Kai Artūras ateidavo pas Almantę, ji tiesiog akyse prarasdavo šaltą protą. Toks jausmas iš laimės.
Zibainis
Įsivaizduojama draugė
Įsivaizduojama draugė Prie Mildutės jau trečią dieną sukiojasi visas būrys moksleivių. Visi žinojo, jog
Zibainis
Įsivaizduojama draugė
Įsivaizduojama draugė Prie Gabijos jau trečią dieną sukiojosi minia mokinių. Mergaitė buvo visos mokyklos
Zibainis
Uncategorized
07
Obuoliukas
Obuoliukas Tu tokia pati, kaip ir tavo mama! Kaip kokia, močiute? Austėja netikėtai sustingo, it norėdama
Zibainis
Uncategorized
01.1k.
Nebėra Katerinos… Sūnūs suvažiavo iš miesto į kaimą laidotuvių vakarienei. – Gerai, kad bent dabar pasirodė, – kuždėjosi kaimynai.
Nebėra Kamilės Sūnūs atvažiavo iš Vilniaus į kaimą laidotuvių pietums. Gerai, kad bent dabar pasirodė
Zibainis
Uncategorized
025
Pakalbėk su manimi, Spurgyte
Nebijok, Medut, viskas bus gerai Jaučiu, jie dar truputį pakels balsus ir aprims. Na, galbūt Birutė prisiglaudė
Zibainis
Įsivaizduojama draugė
Įsivaizduojama draugė Aplink Eglę jau trečią dieną sukosi pulkas mokinių. Mergaitė visoje mokykloje pagarsėjo
Zibainis
Uncategorized
017
1943-aisiais, karo nualintame Lietuvos kaime, ji taip elegantiškai gedėjo žuvusio vyro fronte, kad visos kaimynės tyliai graužėsi iš pavydo. Jos naujas mylimasis atrodė per geras, kad būtų tikras, tad visi laukė, kada nukris jo kaukė. Tačiau ji pirmiausia nukrito ne nuo jo, o nuo jų suaugusios dukters, kai ši pabandė atgauti tai, kas, atrodė, jau nekintama.
1943-ieji, gūdus karo metai. Kaime, tarp rūkų ir skalaujamos ramybės, gyvenimas slinko sava vaga.
Zibainis