Uncategorized
039
Jis išgelbėjo mano gyvybę, o aš sugrioviau jo pasaulį
„Jis išgelbėjo man gyvybę, o aš jo gyvenimą sujaušiau”. — Aušra! Aušra, žmogau, kokią velnią darai?
Zibainis
Uncategorized
022
Kaip pažinau paslaptingą kaimynę iš aukščiau
Diary of Jonas Petrauskas Ta pati kaimynė penktame aukšte Visada žinojau, kas vyksta mūsų name.
Zibainis
Uncategorized
0423
Jis išgelbėjo man gyvybę, o aš sunaikinau jo svajones
— Audra! Audra, ką tu darai?! — Arvyndo balsas drebėjo iš nevilios. — Tu gi žinai, kaip aš tave myliu!
Zibainis
Uncategorized
0576
Jaunikis pasijuto šeimininku, atidavė raktus seseriai, o ji nusprendė iškeldinti nuotaką iš miegamojo
“Oho, o kas tu?” – iš miegamojo išgirdau žemo vyriško balso, kai atidariau buto duris. “
Zibainis
Uncategorized
029
Gėda, kuri niekada neišnyksta
Gėda, kuri nepranyksta Milda Kazlauskienė nušluostė dulkes nuo rėmelio, kuriame jauną save baltame chalate
Zibainis
Uncategorized
025
Gėda, kurios neįmanoma pamiršti metų bėgyje
Gėda, kuri neišnyksta su metais Ona Lukšienė nušlavė dulkes nuo rėmeliuotės nuotraukos. Joje jauną, besišypsančią
Zibainis
Uncategorized
0170
Paskutinė likusiųjų
Laukiant mamos Už lango sutemsta, o motinos nėra. Aušra, suktindama ratus savo invalido vežimėlyje, pririeda
Zibainis
Uncategorized
0388
„Man patinka šis namas. Sūnau, perrašyk jį man! – Sūnaus motina trokšta mano būsto“
Aistė sustingo, išgirdusi uošvės žodžius. Pirštai patys atsipletė, ir padėklas su trenksmu nukrito ant
Zibainis
Uncategorized
040
Dešimt metų tylėjo
Na, klausyk, buvo taip: „Gana jau tylėti!“ – sušuko Lina, trinkteldama delnu į stalą. „Dešimt metų kentėjau
Zibainis