Tą dieną neturėjau būti prie vandens. Tai buvo trumpa pertrauka nuo pamainos kavinėje prie marinos.

Anksčiau tikėjau, jog meilė reiškia aukojimąsi. Kad tikroji meilė atsiskleidžia ne puikiais gestais

Dvidešimt trejus metus aš atidavė visą savo gyvenimą paralyžiuotam sūnui. Tada paslėpta kamera atskleidė

— Birute Kazlauskiene, maldau jūsų! Neatleiskite manęs! Turiu du vaikus, paskolą būstui! — Aldona stovėjo

Baltoji nuotrauka šiandien iš manęs sąsiuvinyje iškrito, ir prisiminiau tą dieną, kai viskas prasidėjo.

Ligoninės koridoriuje, moterų konsultacijų skyriuje, ant suolelio sėdėjo pagyvenusi moteris.

“Skilimas, kuris išgelbėjo mano gyvenimą” — Austėja, ką tu darai?! — Vytauto balsas kūrėsi

Laimė, išsispyrusi iš nelaisvės — Laimė, ką tu čia puolei?! — Vytauto balsas dundėjo buto kasvynėse.

Jis pasirinko šeimą. Bet ne mūsų „Mama, liaukis!“ Iharas staiga apsigręžė nuo lango, žvelgdamas į pravažiuojančius
