Aš esu vyras, o ne spinta — Vėl nupirkai ne tą duoną. Sakiau – be sėklų, — Jūratė padėjo kepalą ant stalo

Vakare jaučiau, kad turiu jam viską pasakyti. Tomas sėdėjo kėdėje, žiūrėdamas į grindis. Galva skaudėjo

Mėlynai netikėta Gabija bėgo per prekybos centrą, gniaužė rankose krūvą maišų, aplenkė žmones eskalatoriumi

**Asmeninis dienoraštis** Ką gi, supyko… — O kas tu tokia, senė žiauruolė? Visiems tik našta esi.

Ona Didžiulienė sėdėjo suknioje, laikydama mezgimą rankose. Šalia senosios sofos ramiai miegojo anūkas.

„Tik užsiliepsnojo“, – sušnibždėjo. „Kas tu man išvis esi, senā pelē? Visiems tu vien tik rūpesčius keli.

“Eik jūs pirmi, aš užsukus,” – “Kur tu?” – “Dachoj.

— Jūs eikite, aš privažiuosiu, — tarė vyras, kol jo balsas dingo telefono ragelyje. — Kur tu?

– Mergaitės, prisipažinkite, kuri iš jų Lina? – mergina ištyrinėjusi ir su gudrumo šypsenėlę žvelgė į
