Ne, tikrai dabar neverta atvažiuoti. Pagalvok pati, mama. Kelias tolimas, visą naktį traukinyje, o tu
Tu juk manęs nemylejai. Ištekėjai už manęs be meilės. Dabar paliksi, kai aš sunegalavau Nepaliksiu!
Duktė nyko, motina klestėjo Ruduo tąmet Šventupėje buvo toks, kad ir vilkai kojas nuo drėgmės sušildyt norėjo.
Kristina sėdėjau priešais veidrodį ir lūpas dažiau ta pačia, ypatinga lūpdažio spalva Vyšnių uogienė.
Vieną dieną man paskambino brolis ir pasakė, kad su šeima išvyksta atostogauti. Kadangi nenorėjo palikti
Vieną naktį, kai mėnulis plaukė kaip blyškus sūris virš Neries, man paskambino mano brolis Mindaugas.
Močiute Danute! riktelėjo Linas už tvoros. Kas jums leido laikyti vilką kaime? Danutė Stasytė pravirko
Antanina Petronė žingsniavo Vilniaus gatvėmis, smarkiai lyjant lietui, ir karčiai verkė. Ašaros slinko
O pameni, Indrutė… Jis jau buvo pripratęs lyg ir vietinis stengtis žvilgtelėti pro jų langą mat