Įsivaizduok, drauge, kaip gyvenimas kartais mesteli kreivą kamuoliuką… Man buvo šešiolika, dar
Pensininkė Rūta (visi vadino ją tiesiog Rūtele) Algirdienė sunkiai atsiduso ir pasivertė ant kito šono.
Kiekvieną dieną mano dukra, grįždama iš darželio, vis kartodavo: Pas auklėtoją namie yra mergaitė, visiškai
Žinai, vakar Vilniaus miesto teisme nutiko toks reikalas, kad net patys rimčiausi teismo antstoliai akimirkai
Niekaip negaliu rasti savo laimės. Man jau netrukus keturiasdešimt, o vis dar viena, kaip pirštas.
Per tragiškos sukakties metines ji išvydo vilkus sniege. Ir tai, ką ji padarė tikras stebuklas Gabija
Užšalęs kamuoliukas prie kelio buvo beveik suledėjęs tikra sniego gniūžtė, kuri nė žingsnio pajudėt negalėjo
Indrė atvažiavo į kaimą su jaunikiu, bet jis iškėlė jai sąlygą… Matas pamatė artėjantį geltoną
Išdavė tėvo atminimą. Liucija Simonaitytė jau gerą valandą slankiojo tarp kiemų, nors nuo namų iki kepyklėlės