Kaip tai įsivaizduoji, mama? nusiminusi Aistė paklausė. Ar turėsiu dvi savaites gyventi su visiškai svetimu vyru?

Pirkau ūkį, kad galėčiau mėgautis pensija, bet mano sūnus nori atnešti visą draugiją ir šaukia: Jei tau

Austėja Ivanauskaitė, šį nuostabų vestuvių rytą gavau žinutę iš savo buvusio vadovo sūnaus: Atleista.

Atsiprašau, Mama. Tai eleganti renginys. Rūta nenori, kad būtum ten. Ji mano, kad tu per daug dramatiška.

20251217, antradienis Svarbų pokalbį su žmona Aistė pradedu vakarienei, nes atidėti jį nebegalėjau.

2024rokas, vasara, V. dienoraštis Šiandien vėl stovėjau prieš ramų raganos stalą mažiame Kauno kieme

Mama tapo perteklinė O kaip ten tas butas? Jis tas, ant ketvirtojo aukšto? Aš ten be reikalo!

Žinai, sakė Neringa dukrai, rinkdama žodžius. Suaugusieji kartais elgiasi kvailiau nei vaikai.

Mano pačia dukrauola slaptai supjovė man plaukus, kai aš miegojau. Yra akimirkų, kurios išlieka su mumis