Uncategorized
033
Kerštas patiekiamas šaltas: Kaip ištremtas posūnis po 15 metų grįžo atsiimti „skolos“…
Gyvenimas keistas dalykas. Šiandien jautiesi visatos valdovu, sprendi kitų likimus, o rytoj likimas pats
Zibainis
Uncategorized
024
Ji iš gimdymo namų pasiėmė svetimą kūdikį, kad išgelbėtų, tačiau po aštuoniolikos metų į jos duris pasibeldė tas, kuris sugrįžo iš praeities šešėlių, aukštyn kojomis apvertęs visą jos gyvenimą.
Nežinomo rudens 1941-ųjų lapkritis driekėsi po šešėlingu Vilkijos dangaus stogu: vėjas laidėsi su girgždančiomis
Zibainis
Uncategorized
036
Paskutinis iššūkis
Paskutinis iškvietimas Nuo pat ryto Miglė nejautė ramybės širdyje sukosi keistas jausmas, kad kažkas
Zibainis
Uncategorized
043
Išmesk jį į lauką. Po sniegu radau kaimynų naminį katiną, o šeimininkė atsisakė jį gelbėti
Mesk jį laukan, – kažkas taip ir pasakytų. O aš tau pasakosiu apie Aldoną, kuri po sniegu surado
Zibainis
Uncategorized
037
Mano taisyklės
Mano taisyklės Ne, Domantai, vis dėlto gerai, kad atvažiavai! Jadvyga Kazimiera sėdasi priešais sūnų
Zibainis
Uncategorized
0102
Senatvėje vaikai prisiminė, kad turi mamą, bet aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Senatvėje vaikai staiga prisiminė, kad turi mamą, tačiau aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė
Zibainis
Uncategorized
015
Laisvė būti laimingam
Laisvė laimei Daini, palauk! Na, sustok Dainius kiek sulėtino žingsnį ir atsisuko. Paskui jį taku, išmintu
Zibainis
Uncategorized
051
Nesimpatiška Galina
Oi, klausyk, turiu tau papasakoti apie tą mūsų kiemo negražiąją Ievutę. Nu rimtai, čia vyras?
Zibainis
Uncategorized
016
Andrius sėdėjo ant virtuvinės taburetės ir stebėjo, kaip dulkelės šoka vakarėjančios saulės spindulyje. Butas Nr. 48, esančiame Taikos gatvėje, buvo nepriekaištingai švarus. Net per daug švarus.
Antanas sėdėjo ant virtuvės taburetės ir stebėjo, kaip dulkės šoka paskendę vakarinėje saulės juostoje
Zibainis