Sniegas jau nebedraskė basų pėdų Danguolė jų nebejautė. Vėjas plėšte draskė veidą, rankas ir kaklą, gręžė
Besišviesiančios meilės kontūrai Gabija lėtai vaikštinėjo po jaukią svetainę ir čia pat jos žvilgsnį
Siela pamatuok, protu patikrink Mergaitės, mano visai nusivažiavo! Vakar ateina su dideliu puodu šaltibarščių!
Nieko asmeniško, tik daiktai Tą vazą irgi pakuok, ištarė Vanda Jonasaitė, net neatsisukdama.
Štai ir susapnavau Mykolai, kas tau yra? paklausė Miglė po kelių tylos minučių. Tu visai ne savo kailyje
2024 metų birželio 15 diena, Vilnius Kartais man atrodo, kad kvėpuoti darosi sunku, kai mama įsistebeilija
Po svetimų lūkesčių priespauda Daiva buvo įsiutusi. Ji stovėjo priešais savo verkiančią dukrą Rūtą, sugniaužusi
Vakar mano žmona grįžo iš darbo kažkokia keista. Paklausiau jos apie vestuves ir ji iškart nuleido akis žemyn.
Brangus malonumas Egle, vėl tu? Kiek gi galima? Atrodo, kad dirbu tik tavo katei! Katinas, kurį Eglė