Gyvenimas keistas dalykas. Šiandien jautiesi visatos valdovu, sprendi kitų likimus, o rytoj likimas pats

Nežinomo rudens 1941-ųjų lapkritis driekėsi po šešėlingu Vilkijos dangaus stogu: vėjas laidėsi su girgždančiomis

Paskutinis iškvietimas Nuo pat ryto Miglė nejautė ramybės širdyje sukosi keistas jausmas, kad kažkas

Mesk jį laukan, – kažkas taip ir pasakytų. O aš tau pasakosiu apie Aldoną, kuri po sniegu surado

Mano taisyklės Ne, Domantai, vis dėlto gerai, kad atvažiavai! Jadvyga Kazimiera sėdasi priešais sūnų

Senatvėje vaikai staiga prisiminė, kad turi mamą, tačiau aš niekada nepamiršiu, kaip jie su manimi pasielgė

Laisvė laimei Daini, palauk! Na, sustok Dainius kiek sulėtino žingsnį ir atsisuko. Paskui jį taku, išmintu

Oi, klausyk, turiu tau papasakoti apie tą mūsų kiemo negražiąją Ievutę. Nu rimtai, čia vyras?

Antanas sėdėjo ant virtuvės taburetės ir stebėjo, kaip dulkės šoka paskendę vakarinėje saulės juostoje