Ramus vakaras. Tuščia Naugarduko gatvė, tik retas nešiojamas stulbinis šviesos spindulys iš senų žibintų

Vytautas Petrauskas gyveno gatvės gale, mažame, bet tvirtam name. Sienas, pastatytas dar jo tėvo iš storų

Saugotojas kiemo Tomas Mikalojus sėdėjo savo plaštakėje prie vartų barjero ir stebėjo, kaip lietus šokdavo

Po kelių dienų po mano atleidimo vis dar negalėjau atsigauti. Tarsi pasaulis aplink mane sustojo.

Labas, mielas drauge, noriu papasakoti, ką neseniai išgyveno mano draugas Andrius, ir kaip jo gyvenimas

Skambutis iš praeities Ryte Aistė Vasilijauskienė pastebėjo, kad prie įėjimo rūsių kabantis laikrodis sustojo.

Vėl pavargau dėl darbo. Sėdėjau prie valgomojo stalo, žiūrėdamas į atvėsus vakarienės likučius skrudintos

Dovydas kitriomis grįžo į savo kabinetą. Galvoje vis dar skambėjo turguje girdėti šūksniai, moters žvilgsnis

Uždaras, sandėlinis prieangis spindėjo nuo medžiagų dėžių. Ignas Petrauskas, raudonuojantis nuo krūvų