Uncategorized
0133
Įvykiai pavėlavo: sprendimas jau priimtas
Grįžimas buvo vėlyvas: Jurga jau viską nusprendė Jonas niūria minia apvyniojo špaketę ant šakutės.
Zibainis
Uncategorized
0162
Sugrįžimas buvo pavėluotas: sprendimas jau priimtas
Grįžau vėlai: Austėja jau buvo viską nusprendusi Andrius niūriai vyniojo špagetus ant šakutės.
Zibainis
Uncategorized
065
„Anūkė dingsta iš akiračio: ji jaučia neapykantą motinai ir sesutei. Bijau, kad man teks priimti ją pas save, kitaip viskas baigsis tragedija“
Šiandien rašau šį dienoraštį, kad išlietų širdį – jau nebegaliu tylėti. Visą gyvenimą tikėjau, kad motina
Zibainis
Uncategorized
0123
„Senjorė atidavė butą jaunesniajam sūnui — ir vyriausiasis nusprendė kerštauti, apkaltindamas ją baisiausiais dalykais“
Seniai žmonės šneka, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo. Viena senovėje, kai laikai buvo kitokie, gyveno
Zibainis
Uncategorized
032
Kai viskas atsistoja į savo vietas: Rinktis save
Kai viskas stoja į savo vietas: Jurgita rinkosi save — Mam, šiandien užsibūsiu, Lenai gimtadienis.
Zibainis
Uncategorized
099
„Prašiau anytos grąžinti raktus: aš nebejaučiau, kad esu šeimininkė savo namuose“
Kai sutikau, kad uošvė turėtų mūsų buto raktus, net neįsivaizdavau, kad tai kada taps problema.
Zibainis
Uncategorized
041
Kai gyvenimas tik prasideda: viena istorija
“Kai gyvenimas tik prasideda: Onutės istorija” „Mamyte, šiandien einu su Austėja į kino teatrą!
Zibainis
Uncategorized
019
Kai viskas atsistoja į vietas: Ji renkasi save
Žinai, kaip viskas susidėlioja, kai ateina laikas: Marija pasirenka save — Mam, šiek tiek pavėluosiu
Zibainis
Uncategorized
0110
„Anyta prižiūri anūkus, kol marti ilsisi ligoninėje. Ar tikrai jai reikėjo ten gultis anksčiau?“
Martos atostogauja gimdymo namuose, o mes su vyru tiesiog nusikalstame su vaikaičiais. Atrodo, ji sąmoningai
Zibainis