Vakarėlis be pakvietimo Dalia Juozapaitė bandė prieš veidrodį trečią tą vakarą dėvėtą suknelę, kai iš

Viskas baigėsi Po darbo Gytė užsuko į parduotuvę. Virti nebuvo jokio noro, bet Austėją pavalgyti reikia.

— Lina Petrovna, kaip jūs taip galėjot? — pykstamai šaukė kaimynė Valerija, plačiu koridoriu plakdama rankomis.

„Svečiai išėjo, o pyktis liko“ „Mama, ką tu čia kalbi?!“ – Gabija sūgrino nešvarų lėkštę į kriauklę taip

„Lietai nieko nesakė“ „Lidija Petraitienė, kaip jūs galėjote taip nutylėti?“ – pykčiu šaukė kaimynė Valerija

Svečiai išėjo, o įžeidimas liko „Mama, ko tu taip kalbi?“ – Rūta įmetė nešvarų lėkštę į kriauklę taip

Laimutė Petrauskienė pabudo pusėj septynių, kaip visada. Už lango dar tamsu, bet vidinės laikrodžios

Buvo šalta ir vėjuota diena. Gabija bėgo iš mokyklos, kad greičiau pasiektų šiltą namą. Iš burnos kūrė

– Mama, tu visiškai išprotėjai! – Alešo balsas drebėjo nuo pykčio. – Kaip tu galėjai patikėti tai sugedusiai katilei?
