Mano sūnus pažvelgė man į akis ir pasakė: “Mes daugiau neturime vietos tau. Turi išeiti.” Taigi aš ir išėjau. Neištarusi nė žodžio, kitą dieną panaudojau turimus pinigus—ir ką…
Mano sūnus pažvelgė man į akis ir tarė: „Mums tavęs čia daugiau nereikia. Išeik.“ Taip ir padariau.
Zibainis
Uncategorized
037
Grandinės Metai: Istorija apie Laiką, Ryšius ir Tapatybę
Gimtinės grandinė Vyras, vardu Baronas, tiksliai neprisiminė, kada visa tai prasidėjo. Galbūt todėl
Zibainis
Uncategorized
031
Dingusios Moterys: Paslaptingas Dviejų Lietuvių Moterų Pedingimas
**Dienoraštis** Tik grįžęs į savo kaimą po trijų savaičių kelionės su sunkvežimiu po šalį, Henrikas
Zibainis
Uncategorized
085
Nedingusios moterys: paslaptinga dingimo istorija
Jonas ką tik grįžo į savo kaimą po trijų savaičių kelionės su sunkvežimiu per šalį. Kaip įprasta, pirmiausia
Zibainis
Uncategorized
087
Turiu teisę į meilę
Kodėl giminaičiai manęs nesupranta? – pastaruoju metu dažnai galvojo Daina, nors dabar jautėsi tikrai laiminga.
Zibainis
Uncategorized
016
Laimingoji bilietas, pakeitusi mano gyvenimą
Laimėtas bilietas, kuris pakeitė mano gyvenimą Būdama šešiasdešimt dviejų metų, niekada nesu galvojusi
Zibainis
Uncategorized
040
Senoje apleistoje pastate, priblokšta moteris barsė kilimą pro langą, nepastebėdama, kad dulkes krenta ant liesos moters apačioje.
Sename, apgriuvusiame name, pilnautė moteris kratė kilimą pro langą, nepastebėdama, kad dulkes krenta
Zibainis
Uncategorized
046
Skrandis gurgždėjo kaip benamis šuo, o rankos stingo nuo šalčio. Žingsniavau šaligatviu, žvelgdamas į apšviestus restoranų vitrinas, kurių kvepiančio maisto kvapas skaudino dar labiau nei šaltis. Neturėjau nė grašio.
Skirandis kaip benamis šuo, o rankos dreba nuo šalčio. Ėjau šaligatviu, žvelgdama į apšviestus restoranų
Zibainis
Uncategorized
055
Atleisk, jeigu gali, drauge
Štai kaip viskas nutiko… Vos įsiterpusi į perpildytą mikroautobusą, Gabija iš karto užėmė laisvą vietą
Zibainis