Uncategorized
032
Dvasia
Jonas grįžo namo iš tėvų. Vasarą jie gyveno kaime. Namas senas, reikalavo laiko ir jėgų. Jonas savaitgaliais
Zibainis
Uncategorized
050
Senyvo Mokytojo Gera Širdis: Berniuko Ačiū po Septynių Metų
Mokytojas, kurio širdis atsiliepė šaltame kambaryje Valgykla kupino moksleivių triukšmo, lėkščių klaksėjimo
Zibainis
Uncategorized
053
Vėlyvas skambutis
Vėlyvas skambutis Tadas išėjo iš darbo. Žemas pilkas dangus kibo virš miesto, lyg spaudžiantį jį prie žemės.
Zibainis
Uncategorized
029
Dvasios šešėlis
Vaiduoklis Mindaugas grįžo namo iš tėvų. Jie vasarą gyveno kaime. Namas senas, reikalavo laiko ir pastangų.
Zibainis
Uncategorized
061
Teisinga sėkmė: Kai kiti mano, kad man nusišypsojo laimė
Gabija visiškai nekenčia savo vardo, o dar labiau – pavardės Šeškelienė. Vaikai, kaip žinia, būna negailestingi
Zibainis
Uncategorized
062
Tegul galvoja, kad man nusišypsojo sėkmė gyvenime
Tegul galvoja, jog man be galo pasisekė gyvenime Gabija nekentė savo vardo, dar labiau – pavardės Šeškevičiūtė.
Zibainis
Uncategorized
029
MANO SUNUS PADĖJO AKLAM SENIUI SUMOKĖTI UŽ MAISTĄ – ŠIANDIEN PRIE MŪSŲ NAMŲ PRISTATYTA JUODŲ SUV AUTOMOBILIŲ KOLONA
Tai visada buvome tik mes du – aš ir mano sūnus. Jo tėtis išėjo, kai berniukui buvo tik treji metai.
Zibainis
Uncategorized
014
Aš tavęs nepaliksiu, nesijaudink!
Vakar įsidėjau margą vasarinę suknelę, šiek tiek padailinau plonas lūpas ir priešing veidrodį susirūpinusi
Zibainis
Uncategorized
041
Aš tavęs nepaliksiu, nesijaudink!
Seniai, prieš daug metų, buvo viena moteris, kuri prisiminimų šešėlyje liko viena. Gabija pirmą kartą
Zibainis