Uncategorized
021
Uošvė pensijoje, bet be anūkų: „Aš išauginau sūnų, o visa kita – ne mano reikalas“
Kai ištekėjau už Andriaus, man atrodė, kad mums viskas susiklostys. Buvome jauni, įsimylėję, pilni planų.
Zibainis
Uncategorized
091
Aš nebeatpažįstu savo sūnaus… Jo žmona paverčia jo gyvenimą pragaru.
Aš jau nebeatsižinau savo sūnaus… Jo žmona pavertė jo gyvenimą pragaru. Kartais atrodo, kad prarandu
Zibainis
Uncategorized
015
Nebepažįstu savo sūnaus… Jo žmona verčia jo gyvenimą pragaru
Kartais jaučiu, kad prarandu sūnų – ne fiziškai, o dvasiškai. Jis nyksta man akivaizdoje, praranda save
Zibainis
Uncategorized
0135
Po jos vestuvių netekau ne mamos, o artimiausio žmogaus
Po jos vestuvių praradau ne mamą – o žmogų, kuris man buvo arčiausias. Man dvidešimt penkeri.
Zibainis
Uncategorized
0169
„Atėjau pranešti, kad turiu kitą“: kaip netikėta abejonė sugriovė penkerių metų meilę
„Ateinu pasakyti, kad turiu kitą“: kaip vienas atsitiktinis įtarimas sugriovė penkerių metų meilę Aistė
Zibainis
Uncategorized
050
Po jos vestuvių praradau ne mamą, o artimiausią žmogų.
Po jos vestuvių praradau ne motiną — o žmogų, kuris man buvo arčiausias Man dvidešimt penkeri.
Zibainis
Uncategorized
0187
Paliko vaikus dėl pirmosios meilės neatsisukdamas atgal
Kai aš ir Dovydas susituokėme, man buvo dvidešimt, jam – tik aštuoniolika. Šeimą planavome ne taip anksti
Zibainis
Uncategorized
0318
Kaimynė atskleidė jaunikio paslaptį, ir aš atkeršijau
Rimantas žengė prie savo vasarnamio vartų Vilniaus priemiestyje, palaikydamas po ranką nepažįstamą moterį.
Zibainis
Uncategorized
083
Mama pasirinko jį, o ne mane
Dar ir dabar kartais galvoju – kada viskas pradėjo griūti? Kaip ta moteris, kuri visą mano gyvenimą buvo
Zibainis