Uncategorized
014
Kai viskas nėra taip, kaip atrodė
Kai viskas ne taip, kaip atrodo Greta grįžo namo autobusu, kremtėdama kaklą prie šaltų lango stiklo.
Zibainis
Uncategorized
065
MANO RAMUS GYVENIMAS 64-ERIŲ PASIKEITĖ – KAI ŠUNS PARNEŠĖ ARKLĮ SU PASLĖPTA PRAEITIMI
Man pasirodė, kad mano gyvenimas būtų ramus, kai sukako 64. Bet tada mano šuo parvedė namo arklį ir atskleidė
Zibainis
Uncategorized
022
Kai viskas nėra taip, kaip atrodo
Kai viskas yra ne taip, kaip atrodo Gabija grįžo iš darbo autobuse, palinkusi galvą prie lango.
Zibainis
Uncategorized
040
Ką noriu, tą ir darysiu – šis mano namas, nepatinka – eik!
„Ką noriu, tą ir darysiu. Tai ir mano butas. Jei nepatinka — išėk!“ — sušnipštėjo Arvydas, žvilgtelėjes
Zibainis
Uncategorized
061
Mama, gal leiskime močiutei išeiti ir pasiklysti? Visiems bus geriau!
Mano dienoraštis: “Mano, gal tegul močiutė nueina ir pasiklysta? Taip visiems bus geriau,”
Zibainis
Uncategorized
042
„Nereikia to visko, aš myliu savo žmoną“ – atsakė jis paruoštu sakiniu.
„Oli, nereikia viso to. Aš vedęs ir myliu savo žmoną,“ pasakė jis įprastą frazę. Jonas ir Laima gyveno
Zibainis
Uncategorized
025
Nelaimė, arba Kaip viskas susiklostė
**Niekieno kaltė, arba Taip sutapo žvaigždės** Jonas prilaikė restorano duris, leisdamas žmoną pirmyn.
Zibainis
Uncategorized
0167
Ką noriu, tą ir darysiu. Tai mano erdvė – nepatinka, gali eiti!
“Ką noriu, tą ir darysiu. Čia ir mano butas. Jei nepatinka – eik lauk!” – sušuko Andrius
Zibainis
Uncategorized
073
Pasiuntė man vaiką ir dingo. Oi, tu… Pramigo, senė… – Maria sušuko, purtydama galvą.
“Paliko man vaiką ir pabėgo. Ech, tu… Užsimiegojau, senė…” Marija suvaitojo
Zibainis