Vilniuje, turtingo vyro platus butas dažniausiai atrodė kaip užšalusi scena: tylos kupinos ilgos koridoriai
” Klausyk manęs atidžiai, tęsė kambariokas. Arba tavo dukra atiduoda man mašiną, arba tegul išsikrausto!
Šis dienoraštis tarsi sustojo laike. Mažas veterinarijos kabinetas atrodė lyg užgniaužtas tarp mirties
Dukrele, nepergalvok nieko blogo! Aš ne benamis. Mano vardas Mykolas Semaška. Atvažiavau pas dukrą.
Jau du metai, kai ištekėjau, bet nuo pat pradžių mano uošvė manęs nepriėmė. Ji tikėjo, kad jos sūnus
Oho, turiu tau istoriją, kurią reikia pritaikyti mūsų kultūrai. Tai apie mergaitę Gabiją, kuri nuo mažens
Tai buvo tikra košmaras. Prieš keturias dienas mano žmona mirė gimdydama mūsų dukterį. Vis dar bandžiau
O jiems nieko, artimųjų nėra? Kam tu juos čia atvedei? Gaila tau… Gaila? O mums negaila?
Buvo paprastas vakaras. Gatvės priėmė švelnų gatvių žiburių šviesą, o žmonės skubėjo savo reikalais