Uncategorized
0498
Leidau nepažįstamajai pasilikti mano garaže, bet vieną dieną įėjau be perspėjimo ir apstulbau, ką ji ten darė
Leidau benamei moteriai apsigyventi savo garaže, tačiau vieną dieną, netikėtai įėjęs, likau pritrenktas
Zibainis
«Tu vargšė», – šnypštė uošvė, net neįtardama, kad stovi priešais mano prabangų dvarą
Tu vargšė, nosirdžiai šnairavo mano uošvė, nežinodama, kad stovi priešais mano prabangų rūmų duris.
Zibainis
Jos tėvas iš gyvūnų prieglaudos atnešė šunį mirštančiai dukrai, o paskui išvyko… Kai grįžo anksčiau, rado neįtikėtiną dalyką!
Tėtis iš gyvūnų prieglaudos atnešė šuniuką savo mirštančiai dukrai, o paskui išvyko Kai jis grįžo anksčiau
Zibainis
Uncategorized
0683
– Tebūnie, šventės metu tavęs neišvarysime. Paruošk mums tris miegamuosius – mano seserys ir dukterėčia nakvosis čia. Tu pati pernakvosi virtuvėje.
Na, gerai, šventės proga išmesti tavęs iš namų neketiname. Paruošk tris miegamuosius mano seserys ir
Zibainis
Uncategorized
0215
Nusprendėme netikėtai aplankyti mano tėvus – pirmą kartą po pusmečio nuo mūsų vestuvių!
Po pusmečio nuo mūsų vestuvių nusprendėme aplankyti mano tėvus. Žinojau, kad tai bus išbandymas, bet
Zibainis
Uncategorized
0249
Ar tikrai ši pikta, lyg prispausto žvėries moteris – jo motina?” Jos žodžiai: „Tu – mano jaunystės klaida“ – skambėjo jo ausyse.
Ar tikrai ši pikta, lyg prispausto žvėries moteris jo motina? Jos žodžiai: Tu mano jaunystės klaida skambėjo
Zibainis
Uncategorized
036
Išdidžūs kupės kaimynai suvalgė visus mano užkandžius, bet gavo pamoką, kurios nepamirš likusiam gyvenimui
Laiškas savo dienoraštiui: Bėgiai dundėjo, atskirdami laiką tarp mano svajonių ir tikrovės.
Zibainis
Uncategorized
0211
Tą naktį išvaryčiau sūnų ir jo žmoną iš namų ir atėmiau jų raktus: teko pažvelgti tiesiai į akis tiesai – gana.
Tą naktį išvarydau sūnų ir jo žmoną iš namų ir atėmiau jiems raktus tiesiog supratau, kad daugiau nebegaliu.
Zibainis
Uncategorized
026
Kengūra, kuri išgelbėjo savo žmogų: Neįtikėtinas draugystės pasakojimas iš Lietuvos
Lietuvoje, seniai seniai, pasakojo seniai, kad kur nors tarp miškų ir lygumų, stovėjo vieniša sodyba.
Zibainis