Vytautas sustabdė automobilį neoli nuo aukšto metalinio tvoros. O seniau ji buvo iš medinių statinių.

— Kodėl taip į mane žiūri? Taip, aš nenoriu vaikų. Ar mums blogai vien dviese? — paklausė Dovilė savo vyro.

Vakar vakare Dovydas vėl atsibudo nuo švelnaus šnabždesio. Jam atrodė, kad mama jį šaukia. “

O, aš pati atidaviau tave jai, savo pačios rankomis. O ji nenusisuko, paėmė… — Aušra, labas.

Vykintas sustabdė mašiną nežymiai atitolęs nuo aukšto metalinio tvoros. O anksčiau čia stovėjo medinė tvorelė.

„Aš pati atidaviau tave jai, savomis rankomis. O ji nenusisuko, paėmė…“ „Rūta, labas.

Domantėlis Domantui buvo paprasta šeima. Mama ir tėtis jį mylėjo, kaip ir jis juos. Kartu savaitgaliais

Viskas prasidėjo karšta vasaros diena Vilniuje, kai saulė kepino be gailesčio, o gatvėse svyravo žmonių balsai.

Birželio šilta popietė Vilniuje, saulė rėkšmingai rėžė akis, o gatvių triukšmas plūdo iš visų pusių.