Vakarienė Krūminė parduotuvėlėje, stovinčioje Vilniaus gatvės kampe, buvo įprastas vakaras.
Vardas man Algirdas Petrauskas, ir gyvenu Zarasuose, kur ežeras Zarasaitis veidrodiškai atspindi pilką
Galų gale supratau, ką padariau. Norėjau grįžti pas savo buvusią žmoną, su kuria gyvenau trisdešimt metų
Po mano žmonos mirties mano šuo tapo vieninteliu tikru draugu ir paskutine gyvenimo prasme.
Kaimynai savaitėm girdėdavo keistus garsus, sklindančius iš seno vyro namo. Kai jie išlaužė duris ir
Senelė atsibudo senelių prieglaudoje. Marti viską kruopščiai suorganizavo, bet praleido vieną detalę…
Visi kaimo žmonės žinojo ir nemėgo Bronislovo dėl jo nepakenčiamo charakterio. Jis buvo vedęs Ramunę
Liepa, man atrodo… užvažiavau katę… burbuliavau į telefoną. Ir? atsiliepė Liepa bejausmiu balsu.
Nu pasakoju tau istoriją, kuri mane tiesiog sugniuždė… Jau seniai jaučiau, kad su mano vyru Kaziu