Uncategorized
0117
„Garsus juokas ir susitikimas, kuris pakeitė viską“
**Vilija Juokas ir Susitikimas, Kuris Pakeitė Viską** Juoktis iš neturtingos mergaitės: susitikimas
Zibainis
Uncategorized
0125
Buvau sūnaus šeimai nemokama auklė ir virėja, kol nepamatė manęs oro uoste su bilietu viena kryptimi.
Buvo laikas, kai aš buvau sūnaus šeimai nemokama auklė ir virėja, kol karto neatradę manęs oro uoste
Zibainis
Uncategorized
0909
Jis išėjo pas kitą. Po dvylikos metų grįžo ir ištarė tik keletą žodžių…
Jis išėjo pas kitą. Po dvylikos metų grįžo ir ištarė tik kelis žodžius Jis išėjo pas meilužę.
Zibainis
Uncategorized
029
Visi filmavo mirštantį vaiką, bet tik motociklininkas bandė jį išgelbėti
Visas filmavo mirtingą berniuką, bet tik motociklininkas bandė jį išgelbėti Senuolis motociklininkas
Zibainis
Uncategorized
076
Marija Veronika Sotienė gyveno su užgniaužtu skausmu, kaip su užslėptu aidu krūtinėje. 1979-aisiais, būdama dar labai jauna, ji netikėtai neteko savo dvynukių dukrelių, kai šios buvo vos aštuonių mėnesių amžiaus.
Ona Didžiulienė gyveno su užgniaužtu skausmu, lyg krūtinėje užstrigusiu aidu. 1979-aisiais, būdama dar
Zibainis
Uncategorized
0534
Tu kalti dėl savo finansų stokos: niekas neverė vesti ir turėti vaikų“, – pasakė mano motina, kai paprašiau pagalbos.
Tu pati kalti dėl savo pinigų stokos niekas tavęs nepriverdė tekėti ir gimdyti vaikų, taria mano motina
Zibainis
Vienišumo metas: šešerių metų kelionė be mylimo žmogaus ir savęs pažinimas.
Vienišumo metai: šešerių bandymai be mylimo žmogaus.Miglė jautėsi išsekusi. Šešerius metus jai teko vienai
Zibainis
Uncategorized
046
Ši tvora yra vienintelė vieta, kur mane nevaržo. Kartais jaučiuosi tarsi prie jos prisirišęs…
Tai tvora vienintelė vieta, kuri manęs nevaryja. Kartais jaučiuosi prie jos pririšęs Žmonės praeina pro
Zibainis
Uncategorized
062
„Pamenu tą dieną, kai Matas peržengė mūsų namų slenkstį. Jam buvo penkeri – liesas, su budriomis akimis, kurios atrodė per didelės jo veidui. Rankose jis gniaužė nušvitusį kuprinę – vienintelį dalyką, kurį turėjo. Mes su Laura šios akimirkos laukėme trejus metus.“
Pamenu tą dieną, kai Matas peržengė mūsų namų slenkstį. Jam buvo penkeri liesas, su budriais akimis
Zibainis