Zibainis

Pamažu įvedėme vandentiekį ir galiausiai dujas į jos namus, vėliau pasirūpinome visais patogumais. Galiausiai radau savo tetos namą nekilnojamojo turto svetainėje Mano septyniasdešimt aštuonerių metų teta turi dvi seseris. Viena iš jų – mano mama. Teta Katarina buvo ištekėjusi mažiausiai dešimt kartų. Jos paskutinis vyras mirė prieš dešimt metų. Savo vaikų ji neturėjo. Teta ir jos vyras gyveno sename name, kuriame niekada nebuvo jokių patogumų. Name buvo du kambariai, o teta turėjo lauko tualetą. Tetos vyras buvo žmogus, kurį visi vadindavo gyva legenda. Dažnai juos lankydavome. Jaunesnioji tetos sesuo gyveno Švedijoje. Seserys palaikė ryšį telefonu. Po tetos vyro mirties teko dažniau ten lankytis. Už savo pinigus pirkome jai anglis, kurą šildymui. Padėdavome sodinti ir tvarkyti jos lysves. Nieko iš jos neėmėme. Daug kartų siūlėme persikelti pas mus, bet ji sakė, kad nesutverta miestui. Pamažu įvedėme į jos namus vandenį, vėliau dujas. Po to įrengėme visus patogumus. Pastatėme kieme pirtį ir pakeitėme stogą. Norėjome, kad teta Katarina kuo patogiau gyventų kaime. Dėkodama, ji pažadėjo namą palikti mūsų vaikams. Važiavome pas ją, kai tik reikėjo. Vėliau paaiškėjo, kad išvyko į Švediją pas jaunesniąją seserį. Kaip nutiko, kad anksčiau seserys nelabai bendravo, o dabar atsirado tokia meilė tarp jų? O kaip namas? Teta sakė, kad kol kas paliktume jį ramybėje. Pagalvojau, kad kad ir kokie santykiai tarp seserų, gal teta Katarina dar grįš. Jos sesuo iš Švedijos turi savo šeimą – vyrą ir suaugusią dukrą. Visi gyvena kartu po vienu stogu. Turėjome tetos namų raktus ir nusprendėme kitą savaitgalį nuvažiuoti apžiūrėti, ar viskas gerai. Žinoma, mūsų raktas nebetiko – spyna pakeista, o ant tvoros baltais dažais didelėmis raidėmis užrašyta “Parduodama”. Grįžusi namo, radau tetos namą internete, nekilnojamojo turto skelbimų svetainėje. Paskambinau nurodytam agentūros numeriui. Pasirodo, namas jau parduotas už beveik du šimtus tūkstančių. Tetai neskambinau, nes labai ant jos supykau. Jei ne mūsų investuoti pinigai, namas būtų bevertis. Teta paskambino man po mėnesio ir pasakė, kad namą pardavė, o pinigus atidavė savo dukterėčiai, sesers dukrai iš Švedijos. Dabar nežinau, kaip pažiūrėti į akis savo vyrui, nes į tetos namą investavome ir jo lėšas.

Pamažu įvedėme į jos namus vandenį, o vėliau pasirūpinome dujomis. Viskuo rūpindamiesi, įrengėme įvairius

Uncategorized

0196

Kaip kaimynės vyras pamėgo svečiuotis, kol vieną dieną pasibeldė jo žmona

Atvykau į tą tylų kaimą pabaigoje rugpjūčio. Po skyrybų pabėgau nuo miesto, nuo senų draugų, nuo gailestingų

Uncategorized

0426

Vagi mano sūnų – jis net negali nusipirkti lemputės: sekmadienio drama su uošve, dovana Igoriui ir ginčas dėl pinigų mūsų lietuviškoje šeimoje

Tu apiplėšinėji mano sūnų, jis net lemputės negali nusipirkti. Sekmadienio rytą gulėjau ant sofos po

Uncategorized

0907

„Turėjau pastatyti atskirą šaldytuvą, kad mama nevogtų mano pirkinių“ – pasakoja Ona, 24-erių vilnietė. „Situacija absurdiška, bet kitaip neišeina. Nebūčiau prieš parduoti butą ir pasidalinti pinigais, bet mama tam kategoriškai prieštarauja.“ Ona neseniai baigė universitetą, įsidarbino, vis dar netekėjusi, abu su mama valdo po pusę buto, kurį paveldėjo po 14 metų, kai mirė tėtis. Mama dirbti nustojo, kai Ona buvo maža, gyveno iš vyro atlyginimo. Po tėčio mirties šeimai buvo sunku, mama skundėsi, kad niekas 40-metės į darbą neims. „Gavau našlaičių pensiją, bet mama negalėjo atsisakyti lankytis salonuose ir pirkti naujus daiktus, net kai vos sukome galą su galu. Pradžioje padėjo dėdė, bet greitai atsisakė rankos – juk turi savo vaikų.“ Kai dėdė pasakė mamai, kad ji privalo susirasti darbą, po poros mėnesių ji namo parsivedė vyrą – Darių. Sakė, kad taip spręs pinigų trūkumo problemą – ištekės. Darius tikrai gerai uždirbo, bet su Ona nesisutarė. Jis ją nuolat barė, ragino mesti mokslus ir pradėti dirbti, sakė: „Kodėl turiu tave maitinti?“ Ona tylėjo – našlaičių pensiją gaudavo mama, ginčytis bijojo, nes mama nenorėjo prarasti naujo šeimos maitintojo. Vėliau Ona baigė mokslus, įsidarbino – vis tiek šeimoje buvo laikoma “nereikalinga burna”. Po pusmečio iš algos nusipirko šaldytuvą ir pastatė jį savo kambaryje, nes Darius užrakino virtuvėje esantį šaldytuvą. Kai Darius neteko darbo, abu su mama pradėjo kėsintis į Onos šaldytuvą. Komunalinius visus teko mokėti jai. Ji pabodo, uždėjo spyną ant šaldytuvo. Mama nebuvo patenkinta: „Darius mus visus maitino!“ Ona atsakė: „Jei nori, padėk man. Ne aš viena čia viską daliju. Eik dirbti.“ Darius išsikraustė, mama pavargo nuo be darbo sėdinčio vyro, bet spyną nuo šaldytuvo Ona dar nenuėmė ir mano, kad mama irgi turėtų dirbti. Ką jūs manote – ar ji teisi?

Turėjau pastatyti atskirą šaldytuvą, kad mama neimtų mano pirktų produktų. Turėjau įsigyti atskirą šaldytuvą

Uncategorized

0167

Aš atsisakiau apgyvendinti savo mamą mūsų bute ir dabar jaučiuosi kalta

Aš atsiminu, kaip vieną vakarą atsisakiau suteikti savo mamai stogo po mūsų nedideliame bute ir likau

Uncategorized

068

Tu čia nereikalinga, mama

Durys ne iš karto atsidaro. Agnė Steponavičiūtė tik šiek tiek atgauna kvėpavimą, kol prakaito lašai nusileidžia

Uncategorized

0258

Paveldėjimas po buvusio vyro arba „staigmena“ nuo buvusios anytos: Elos istorija apie dešimtmetį skyrybų, sunkią priežiūrą ir netikėtą palikimą

Netikėtas palikimas iš buvusio vyro arba uošvienės staigmena Dovanų iš savo buvusio alkoholiko vyrų gavau

Uncategorized

0726

Esi vyresnysis brolis, todėl privalai padėti savo jaunesnei seseriai. Turi du butus – vieną atiduok savo seseriai! Neseniai šventėme mano brolienės gimtadienį. Alina man niekada nejautė draugiškų jausmų, o aš atsakiau tuo pačiu. Į šventę susirinko visi giminaičiai: nuo senelių ir sūnėnų iki pačios jubiliatės. Kiekvienas jautė pareigą pasveikinti mano vyrą sesers gimtadienio proga ir kartu stebėjosi jo dosnumu. Su vyru priėmėme sveikinimus ir nieko nesupratome. Rankose laikėme voką su dovana – penki šimtai eurų. Manau, dovana visai nebloga tokiai progai, bet sunku ją pavadinti ypač dosnia. Viskas paaiškėjo, kai mano anyta ėmė sveikinti jubiliatę. – Marekai, tavo sesuo turi gimtadienį. Ji vis dar vieniša ir neturi partnerio, tad kaip vyresnysis brolis turi ja pasirūpinti ir užtikrinti jos saugumą. Dabar esi dviejų butų savininkas, todėl vieną iš jų atiduosi Alinai. Visi pradėjo ploti, o man net apmirė kojos – nesitikėjau tokio įžūlumo. Tačiau tuo viskas nesibaigė. – Broli, atiduodi man butą naujai pastatytame name! O kada galėsiu jau kraustytis? – nutariau išsiaiškinti situaciją. Aš ir vyras iš tiesų turėjome du butus. Vieną paveldėjau iš močiutės, šiek tiek suremontavome ir išnuomojome. Pinigus už nuomą skiriame paskolos už kitą, naują butą, mokėjimui. Jame iš tiesų gyvename. Mano vyras neturi jokių teisių į paveldėtą butą, planavau jį palikti mūsų vaikui – apie brolienę nė kalbos nėra. – Pamiršk, nes butas, kurį nuomojame, yra mano, o bute, apie kurį svajoji, gyvename patys. – Vaikeli, labai klysti, nes esi mano sūnaus žmona, vadinasi, visas jūsų turtas yra bendras ir juo turėtų rūpintis tavo vyras. – Nieko prieš neturiu, gali padėti kam nori, bet be mano nuosavybės! – Marekai, gal nori ką nors pasakyti? – Brangioji, mes dar uždirbsime daugiau ir nusipirksime kitą butą, o šį padovanosime Alinai, juk šiandien jos gimtadienis. – Ar tu rimtai tai sakai? – nustebau. – Jei tikrai to prireiks, gali atiduoti seseriai dalį mūsų bendro buto, bet tik po skyrybų! – Tau negėda taip kalbėti su vyru? Jei nori skyrybų – jas gausi! Sūnau, manau, turi susikrauti daiktus ir grįžti pas mamą, o tu esi pikta ir savanaudė! – pareiškė mano vyro mama. Po jos žodžių išėjau iš to beprotiško namo – neketinau būti tarp žmonių, kurie mano turį teisę spręsti, ką daryti su mano nuosavybe.

Tu esi vyresnis brolis, todėl privalai padėti savo jaunesnei sesutei. Turi du butus, tad vieną atiduok sesutei!

Uncategorized

0155

Taupūs draugai pakvietė mane į gimtadienio šventę – grįžau namo alkana

Turiu tokių pažįstamų, kuriuos vadinu taupiaisiais. Jie taupo visur, kur tik įmanoma ir maistui, ir drabužiams.