Pirmasis skambutis dar nebuvo suskambėjęs, kai Liutauras Didžiokas įsileido į Kauno vidurinę mokyklą
Pas mus vyras gyvena su nepilnamete! Skubiai atvažiuokite! su panika kaimynai skambino policijai.
Urodziłaś dziecko, gdy sama masz prawie pięćdziesiąt lat! O czym ty myślałaś? wyrzucały mi przez słuchawkę bliscy.
Mano žmona Laima mirė prieš penkerius metus. Aš vienas auginau mūsų dukrą Gabiją. Nuvykome į mano geriausio
Na! Zabieraj! Daremnie cię słuchałam! krzyczała nieznajoma. Wychowuję córkę, którą urodziła kochanka
Tadas Didžiokas visada buvo Didžiokų šeimos aukso berniukas. Nuo pat mažens jis buvo turtingų tėvų pasididžiavimas
Visą gyvenimą aš ir mano vyras atsisakydavome visko, kad mūsų vaikai turėtų daugiau. O dabar, senatvėje
Jis jį rado už namo kampo. Tiesiog bėgo nuo vienos šiukšlyno krūvos prie kitos, ieškodamas maisto.
VIRŠ LIETUVOS: ŽMOGAUS, KURIS SĖJO MEDŽIUS, KAD GALĖTŲ VĖL KVE PUOTI Kai jam diagnozavo LPPD, Juozas