Aurelija, kas čia pas tave? klausia Antanas, šešiasdešimties metų vyras, jau apsvaigęs nuo trečio stikliuko
Tau oda kabosi! šasta šešiasdešimtmetis vyras man į šoną tiesiai prie visų svečių, kol aš neatnešiau
Antro šanso kaina Ramūnas stovi priešais Mildą, palenkęs galvą į priekį, kantriai maldauja ją viską atvirai pasakyti.
Mykolas plaukė per rūką Žemaitijos kaimo link, kur dangus, it stiklinis veidrodis, atspindėjo paslėptas mintis.
Ona neteko brolio Kazimiero sesers nebebuvo tarp gyvųjų. Vyras išvyko į kaimą rūpintis laidotuvėmis.
Tau raukšlės kabo! šešiasdešimtmetis vyras, viešai, tarp svečių, mane gnybtelėjo už šono; aš atnešiau
Be teisės į silpnumą Atvažiuok, prašau. Aš ligoninėje. Aušrinė net nespėjo pagalvoti apie drabužius tik
Eina sau, Monikai visi pavydėjo ir kolegės, ir draugės šnibždėjosi už nugaros, kad įsikabino vyresnį
Kai pravėriau buto duris, pasitiko ta pati pažįstama tyla. Vyras buvo darbe, o koridoriuje jautėsi tas