„Ir nuo ko man šiandien teks tave gelbėti?“ – paklausė Tadas, verdamas antrą „Džiugo“ makaronų porciją.

„Sėdi namie, nieko neveiki“ „Mama, eikime su mašinėlėmis pažaisti, juk pažadėjai…“ – vėl pratarė

Jos laimė, o mokame mes „Oi, Aušra, kaip gerai, kad tave prie laiptinės sutikau! Tada aš ir nekopsiu į jus!

**Turtingas vyras** Išmetė žmoną Zacharovas po išdavystės – su truputiu triukšmo. Tiesa, užtikrino ją

– Gal užteks verkti?! Žmonės aplink mus jau į mus žiūri. Gerai, kad čia nėra mano draugų, kitaip

Liepa iš Klaipėdos buvo gražuolė. Nors ir gimė vėlai, kai motinai jau buvo beveik keturiasdešimt, ir

“Jos laimė, o mokame mes” — Oi, Indrė, kaip gerai, kad sutikau tave prie laiptinės!

Ona Didžiulienė žinojo, kad niekada netaps tokia pikta uošve. Ji buvo gera ir šilta žmogus, o sūnų augino

**Turtingas vyras** Išvijo žmoną Zakarovien po to, kai ji išdavė su triukšmu. Tiesa, užtikrino gerą materialinę padėtį.