O kodėl jūs jos neįleidote? išdrįso paklausti Veronika, klausimas smigte smigo į širdį ir kankino labiau už viską.
Marti nesupranta paprasti dalykai… Ką turėčiau daryti?
Mano anyta mirė prieš keletą metų, ir kai ją palaidojome, sau pažadėjau laikytis taisyklės: apie mirusiuosius – arba gerai, arba tylėti.
Dar dar viena sau duota priesaika – kokia tik marti bekeltų koją į mano namus, niekada netapsiu tokia, kokia buvo ji.
Tačiau ketinimai viena, gyvenimas – visai kas kita.
Mano vienintelis sūnus Aleksas neseniai atšventė 25-ąjį gimtadienį ir vasaros pradžioje namo parvedė draugę.
Laikydamasi savo sprendimo nesikišti į jo asmeninį gyvenimą, priėmiau merginą atvira širdimi ir kiek užmerktomis akimis.
Sau kartojau – nežiūrėsiu į ją žeminančiai, neieškosiu trūkumų, nemokysiu – visa tai darė mano anyta ir galiausiai mes nebepakentėme viena kitos.
Nenoriu atbaidyti nei Alekso, nei jo draugės. Tiesą sakant, man malonu rytais išvirti jiems kavos, žinau, ko kuris mėgsta pusryčiams, šeštadieniais bei sekmadieniais stengiuosi palepinti, o savaitės eigoje tam paprasčiausiai neturiu laiko.
Tad, jei tik galiu, stengiuosi dingti iš namų – kartu su vyru prie ežero, arba pas draugę, arba pas mamą virti uogienių ar raugti agurkų, o jie tuo metu lieka dviese namuose.
Ir vis dėlto atsitiko kažkas iš pažiūros juokingo, tačiau mane tikrai nustebinusio, tad nusprendžiau pasidalinti. Vieną vakarą jaunoji draugė parodė naują palaidinę, kurią nusipirko pakeliui namo iš darbo.
Ji buvo visai nebrangi, dar pigesnė – nes trūko vienos sagos.
Apsivilko, apsisuko – labai gražiai tiko, tikrai. Kitą dieną, penktadienį, kartu išėjome į svečius ir paklausiau – ar nesinorėtų užsivilkti naujos palaidinės? Neapsivilko, nes… nesugeba įsiūti sagos.
Oj, rimtai! Taip ir leptelėjau, nes nustebau – kaip dvidešimt dvejų metų mergina neturi jokio siūlo, adatos ar sagos.
Ir kas toliau, brangioji? Kaip rūpinsis namais, šeima, kaip priims svarbius sprendimus? Šeimos žaidimai
Tai dabar ir nežinau, ką daryti – gal savarankiškai įsiūti sagą nei kiek negalvojant, gal parodyti, kaip tai daroma, o gal palikti – jei norės, apsivilks be sagos, jei ne, tegu kabo spintoje.
Vieno dalyko esu tvirtai prisiekusi – tikrai nenoriu būti bloga anyta. Pamačiau ir man nepatiko. Mano uošvė išėjo Anapilin prieš kelerius metus, ir po jos laidotuvių pažadėjau sau laikytis taisyklės
Be laimės nebūtų ir laimės Kaip tu galėjai taip pasielgti, kvaila esi! Kas tave dabar nori su vaiku ant rankų?
Ramune, tu supranti, čia reikalai visiškai prasti, Vytautas Algirdas nusivalė nosies tiltelį ir sunkiai atsiduso.
Mūsų duktė neseniai ištekėjo už vaikino, kuris, nors ir ne iš pasiturinčios šeimos, tačiau yra labai
Mama mano, kad Eglė silpna, pagaliau sunkiai ištarė vyras. Kad jai reikia labiau padėti, nes ji neturi vyro.
Mano mylimasis vis dar nėra išsiskyręs su savo žmona, su kuria turi dukrą. Myliu savo vyrą visa širdimi.
Kai mano tėtis ne tik m-a dezamăgit, dar chiar m-a trădat, mama vitregă m-a smuls din rojaus orfelinatului.
Sugrįžimas namo anksčiau Tu jau stotelėje? vyro balsas nutraukė mintis aukšta gaida, tarsi netikėtai
