Aštuonerių metų menkniekiai Telefonas suskambo pusę aštuonių ryto, kai Rasa stovėjo prie senos elektrinės
Mama sugrįžo iš darbo neįprastai pakylėta, skruostuose žydėjo raudonis, lūpose žaidė švelni, seniai matyta šypsena.
Žinai, kaip keista grįžti po tiek metų namo… Nieko lyg ir nepasikeitė. Viltė sėdėjo taksi prie
Mano vardas Artūras. Jau dvidešimt metų dirbu bagažo atsiėmimo ir pamestų daiktų skyriuje Vilniaus geležinkelio stotyje.
– Rasa, ar jau pasiruošei? Aš į mokyklą pavėluosiu! Ieva greitai papurtė paskutinius Dominyko marškinius
Devyniasdešimtųjų sofa Vaikai, turim jums siurprizą! spindėjo Janina Vitienė, lyg eglutės girlianda
Tik ne vėl, tyliai ištariau, žvelgdamas į kriauklę, pilną muiluoto vandens. Virtuvės laikrodžio rodyklės
Kantrybės ribos Kodėl toks susiraukęs, Dainiau? Su Migle susipykom? pasiteirauja Julius, patraukdamas