Uncategorized
021
Ji manė, kad jis vargšas, bet tiesa ją pribloškė!
Seniai, viename gerai žinomame automobilių salone Vilniuje, nutiko istorija, kuri iki šiol dažnai man
Zibainis
Uncategorized
025
Katytį išdavė, paliko ir nusigręžė dėl tyrimo rezultatų. Šaltą žiemą stingdančiame šaltyje…
2024 m. sausio 27 d., Vilnius Vakar buvo viena iš tų dienų, kai vos tramdžiau ašaras. Tik šiandien, po
Zibainis
Uncategorized
024
„Aš neimu popieriukų“: Kodėl berniukas atsisakė milijonų ir privertė turtingą ponią ropoti purve?
Dienoraštis, rugpjūčio 15 d. Kartais užgijimo kaina visai ne pinigai… Ši istorija nutiko atokiausiame
Zibainis
Uncategorized
016
Marija verkė prie draugės Onutės kapelio. Keturiasdešimtoji diena, o ant kapo – nė vienos gėlės…
Birutė verkė šalia draugės Rūtės kapelio. Keturiasdešimtoji diena, o ant jos nei vieno žiedo…
Zibainis
Uncategorized
020
Valentina ėjo į darbą, kai staiga pastebėjo, kad namuose pamiršo telefoną. Nusprendusi grįžti, įėjo į liftą ir…
Valytė skubėjo į darbą Vilniaus Naujamiesčio daugiabutyje, kai staiga suprato namuose paliko telefoną.
Zibainis
Uncategorized
015
Tai, ko gydytojai negalėjo paskirti: vieno seno lietuviško amuleto galia…
Kai medicina bejėgė: senovinio pakabuko galia Kartais medicinai tenka pripažinti bejėgiškumą.
Zibainis
Uncategorized
0301
Kai marti prie visų pasakė: „Jau nereikia taip dažnai lankytis“, pajutau, kaip anūkas stipriau suspaudė mano ranką – lyg suprastų daugiau, nei derėtų jo amžiui.
Kai marti, visų akyse, pasakė, kad jau nereikia taip dažnai lankytis, pajutau, kaip anūkas stipriai suspaudė
Zibainis
Uncategorized
04
Prie kelio, sniego duobėje, buvo palikti naujagimiai šuniukai – jiems gyventi beliko vos kelios valandos
Dienoraščio įrašas, 2024 m. kovo 14 d. Dar dabar sunku ramiai prisiminti rytinę žinią, kuri akimirksniu
Zibainis
Uncategorized
0109
Sėdėk! Mūsų namuose nėra! – ramiai tarė Petras.
Sėdėk! Mūsų namuose nėra! ramiai ištarė Petras. Bet juk skambina! Rūta sukluso, pakilusi nuo sofos.
Zibainis