Žinokit, vaikai, aš jau ilgą laiką gyvenu šiame senelių domelyje, ir kartais galvoju apie savo praeitį.

Rūta atsilošė už durų. Po petimi svarstė suvoktas mintis apie įsiūbą, šviesas, vėjo žingsnį.

O, vaikai mano, atsisėsiu šalia židinio, nes kaulai jau traukia, o mintys veržiasi išsilieti žodžiais.

Grįžtant iš dukters, Alda užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto. Ji jau ruošėsi pereiti per perėją, kai

Oi, vaikeliai mano, atsisekite arčiau, papasakosiu jums istoriją, kuri mano širdyje gyvena kaip senas

Oi, vaikai, klausykitės senelės… Nors ir sako, kad senelių namuose tyla, bet man ji tik primena

O, vaikai mano, paklausykit senosios, nes papasakosiu jums istoriją, kurios pati iš pradžių netikėjau

Paskutinis derumas – Neleisiu tau to padaryti, Grigali! Tiesiai per galvą! – sušuko Ona Vasilia, stovėdama

Nedavė jokio pasitikėjimo, bet Ona patikėjo Mindaugą. Aš – ne. Jis mėgo Oną, ne mane. Zinutė Stankūnė