Uncategorized
0129
Kaltė be ribų, arba Kaip susiklostė žvaigždės
Jurgis prilaikė restorano duris, leisdamas žmonai įeiti pirmai. Duris už jų sklandžiai užsidarė, prislopindamos
Zibainis
Uncategorized
012
Paliko vaiką ir pabėgo: O, tu… Pramiegojai, sena… – Maria atsiduso, purtydama galvą.
Buvęs senas sudužęs autobusas buvo uždusęs. Pro atvirus langus plūdo trisdešimt laipsnių karščio oras
Zibainis
Uncategorized
035
Trijų valandų rytiniai ryšiai: šiukšlių rinkėjo kasdienybė
Vilius keldavosi trečią valandą nakties ir dirbo šiukšles surinkdavo miesto gatvėse. Dėl gerų mokyklos
Zibainis
Uncategorized
030
Paliko man vaiką ir dingo. Oi, tu… Užmiegojau, sena… – Maria atsikvėpė, purtydama galvą iš vienos pusės į kitą.
„Paliko man vaiką ir pabėgo. Ak, tu… Užmigai, senąja…“ – Marija pakerėjo galvą iš vienos
Zibainis
Uncategorized
072
„Ar priešingai, jei pasiskolinsiu tavo vestuvinę suknelę? Juk ji tau jau nebereikalinga.“
– Ar neprieštarauji, jei aš apsivilksiu tavo vestuvinę suknelę? Juk tau ji jau nereikalinga, – šypsojosi draugė.
Zibainis
Uncategorized
085
„Ar nieko neturi prieš, jei pasipuošiu tavo vestuvine suknele?“ – šyptelėjo draugė.
– Nėra nieko blogo, jei aš apsivilksiu tavo vestuvinę suknelę, tiesa? Tau ji jau nereikalinga, – kvatnojusi
Zibainis
Uncategorized
051
Gėlėmis papuoštas dėmesys
Vėjūnė guli užmerkusi akis. Priešingoje lovoje, prie kitos sienos, sėdi Nijolė, sukryžiavusi kojas, ir
Zibainis
Uncategorized
052
Viskas apie sėkmingą santuoką: patarimai iš artimųjų
„Tu, Živilė, nenešk galvos į šilumą. Svarbiausia – ištekėti ir teisingai. Vis tiek laimėsi,“ – pamokydavo
Zibainis
Uncategorized
042
Burtų traukimas
Prie nedidelės estrados šoko svečiai, o priekyje – pats jubilierius, šešiasdešimt penkerių metų viršininkas Vytautas.
Zibainis