Uncategorized
038
Atminties šešėliai ir širdies veidrodis: senatvės namų pasakojimas
Palikimas tuštumai ir veidrodis sielai: senelės išsenėjimo namų išpažintis O, anūkėli, sėsk arčiau, papasakosiu
Zibainis
Uncategorized
053
Savieji ryšiai
Jurgita švelniai peržiūrėjo namus. Viskas atrodė tvarkingai, svarbiausia – vaikai buvo pasiruošę, Mantas
Zibainis
Uncategorized
0214
„Čia galima valgyti gerai, o ne tavo šlamštą!“ – sušnibždėjo vyras prie stalo. Bet mano atsakymas jo lėkštėje privertė jį nublunkšti.
„Čia bent normāli pavalgysiu, o ne tavo plovą!“ sušnibždėjo vyras prie švediško stalo. Bet mano atsakas
Zibainis
Uncategorized
0145
Tu dar čia? Išeik iš mano namų – aš dabar jo žmona!
„O, tu vis dar čia? Išsikrauk iš mano buto, aš esu tavo vyro nauja žmona!“ – ant slenksčio pasakė man
Zibainis
Uncategorized
070
Restorano savininkas įsidarbino benamę su sūnumi. Stebėdamas kameromis, pamatė šokant…
Restorano savininkas įdarbino be namų likusią moterį su sūnumi. Įjungęs stebėjimo kamerą, jis pamatė
Zibainis
Uncategorized
063
Naminės stichijos: laiškas, pakeitęs vakarienę
Vitokas grįžo namų labai alkstant. Pastebėjo, kad Lina namų nėra, todėl nuskubėjo į virtuvę, tikėdamasis
Zibainis
Uncategorized
025
Palikimas tuštumai ir sielos veidrodis: senatvės namų pasakojimas
Paveldėjimas tuštumai ir veidrodis sielai: senelės iš pagyvenusiųjų namo išpažintis O, anūkėle, atsisėsk
Zibainis
Uncategorized
037
Beždžionės šokis: restorano darbuotojos netikėtas pasirodymas
Lietuvos restorano savininkas įdarbino be namų likusią moterį su sūnumi. Įjungęs stebėjimo kamerą, jis
Zibainis
Uncategorized
026
Tik sulaukus brandos supratau, kad baisiausia – ne tuščias namas, o pilnas žmonių, kuriems nereikalinga.
Tik būdama penkiasdešimt penkerių supratau, kad baisiausia – ne tuščias butas, o pilnas namas žmonių
Zibainis