Uncategorized
05
Nustokite abejoti laime!
Neatsisakykite tikėti laime Vieną kartą, dar jaunystėje, Eglė nusprendė pasivaikščioti į triukšmingą
Zibainis
Uncategorized
0146
Vyras uždėjo ultimatumą: jo mama persikels pas mus arba laukia skyrybos
Linas, kaip iškart užsidaręs, pasakė galą: arba mamytė Viltė pasikrauna pas mus, arba aš paduodu skyrybų ieškinį.
Zibainis
Uncategorized
043
Senjorė priėmė du juodaodžius benamius vaikus; po 27 metų jie sustabdė jai skirtą nuosprendį.
Senolė priėmė du benamį berniukus. Po 27 metų jie sustabdė savo gyvenimo bausmę. Teismo salė tyli.
Zibainis
Uncategorized
062
Bijo, kad ją grąžins atgal…
Bijau, kad jį vėl atgabens Kai pirmą kartą jį pamačiau, jis sėdėjo pataliai prie sienos. Neniojo, nešėmėsi
Zibainis
Uncategorized
019
Profesorius be žmonos ir vaikų sutinka priimti tris našlaičius į šeimą
Kai Vaclovas Petrauskas sulaukė trisdešimt metų, jam nieko nebuvo nei žmonos, nei vaikų, tik viena nuoma
Zibainis
Uncategorized
017
Jis atsiklaupė prie stalo, kurį buvo pastatęs ant šaligatvio, sūpuodamas savo kūdikį. „Prašau, nenoriu jūsų pinigų, tik akimirkos jūsų laiko“
Klausau, kaip jos balsas švelniai, beveik šnabždėdamas, keldžiasi iš betono šaligatvio šalia mano stalo
Zibainis
Uncategorized
016
Išgelbėtas skęstantis mergina – vargšas vaikinas herojus!
Sveikas, drauge, noriu papasakoti tau seną istoriją, kurią visada prisimenu, kai sėdžiau prie laužo ir
Zibainis
Uncategorized
038
Laimės Nematyta Ranka
Likimas ištiestė ranką Ieva turėjo, atrodė, normalią šeimą: tėvas Jonas ir motina Ona, viskas tvarkėsi
Zibainis
Uncategorized
0355
Mano sūnus pažadėjo man namą kaime – bet kai ten atvykau, pajutau, tarsi žemė dingtų iš po kojų.
Mano sūnus man pasakė, kad nupirko man namą kaime bet kai atvykau, pajutau, lyg žemė paslystų man po kojomis.
Zibainis